Pasaulyje, kuriame skyrybų procentas viršija 40 proc., kartais kyla jausmas, kad tikros meilės nebėra. Tačiau jaudinanti Izaoko ir Teresos Vatkinų istorija rodo, kad tai netiesa.
Izaokas gimė 1926 m. Urugvajuje. Praėjus 2 metams, 1928 m., Argentinoje pasaulį išvydo Teresa. 1945 m. jie ten atsitiktinai susitiko per vakarėlį. Jie iškart rado bendrą kalbą ir palaikė ryšį po vakarėlio. Jie įsimylėjo ir po 2 metų susituokė.
Jiedu sukūrė laimingą gyvenimą Argentinos sostinėje Buenos Airėse. Pora susilaukė 3 vaikų: Leo, Danielio ir Klaros, o 1968 m. nusprendė emigruoti į JAV, Čikagą. Izaokas atidarė greito maisto restoraną ir galiausiai ėmė pristatinėti mėsą į visus apylinkės restoranus. Teresa dirbo manikiūro meistre.
„Mes niekada negyvenome dideliuose namuose ir negalėjome sau leisti daug prabangos. Jie viską investavo į mūsų švietimą,“ – pasakojo vienas poros vaikų.
Metai bėgo, o meilė tęsėsi. Bet kai sulaukė 80 metų, Teresai buvo diagnozuota Alzheimerio liga. Izaokas ir toliau rūpinosi savo mylima žmona. Jis ją maitino, prausė ir aprūpino viskuo, ko reikia. Jis nepasidavė. Nepaisant savo paties senyvo amžiaus, jis išbandė viską. Jis net internete ieškojo gydymo metodo, nors anksčiau niekada nebuvo naudojęsis kompiuteriu.
Galų gale Izaokui tapo per sunku rūpintis Teresa. Tada ji persikėlė į senelių namus, tačiau vyras ją lankydavo kiekvieną dieną.
Kai Izaokui suėjo 91 metai, jis taip pat susirgo. Teresos padėtis irgi blogėjo. Be Alzheimerio ji taip pat susirgo plaučių uždegimu. Pora buvo paguldyta į tą pačią ligoninę, o jų vaikai pasirūpino, kad jie dalytųsi viena palata ir kad lovos stovėtų viena šalia kitos. Kai jie ramiai gulėjo vienas šalia kito, vienas iš sūnų paėmė Teresos ranką ir įdėjo į Izaoko rankas. Jie nepaleido vienas kito.
Staiga Teresa atsimerkė. Ji apsižvalgė po palatą, paskutinį kartą pamatė savo vaikus ir užmigo. Kai ją išvežė iš palatos, Izaokas turėjo paleisti jos ranką. Netrukus po to Izaokas taip pat nustojo kvėpuoti. Jis mirė praėjus 40 minučių po žmonos mirties ir nusekė ją į dangų.
Nors jų vaikams tenka išgyventi sielvartą praradus tėvus, jie gali pasiguosti tuo, kad pastaruosius 69 metus tėvai praleido kartu ir drauge paliko šį pasaulį. Daugeliui porų „Kol mirtis mus išskirs“ yra tik tuščias pažadas, tačiau Izaokui ir Teresai tai reiškia labai daug.
