Su jokiu žmogumi niekada neturėtų būti elgiamasi blogai vien dėl to, kad jis atrodo kitaip nei visi. Deja, patyčios tarp vaikų ir suaugusiųjų vis dar yra labai opi problema. Tą galėtų patvirtinti Ilka Brühl, kuri gimė su ektodermine displazija – reta genetine liga, kuri paveikė jos veido išvaizdą. Ilka mokykloje buvo vadinama įvairiais žeidžiančiais žodžiais, todėl ji svajojo tapti nematoma. Ji stengėsi kuo geriau mokytis, o šiandien Ilka mano, kad jos istorija gali įkvėpti kitus. Šiandien Ilka yra modelis ir įvairių publikacijų autorė. Socialiniuose tinklalapiuose ir podcast’uose ji skatina žmones pamatyti savo grožį ir priimti kitus tokius, kokie jie yra.
Dabar Ilkai yra 30 metų, ir ji nori pasidalinti savo istorija. Prieš skaitydami šį straipsnį prisiminkite, kokie jūs buvote 16 metų. Tikėtina, kad iš šio laikotarpio turite ir gerų, ir blogų prisiminimų. Daugumai paauglių tai yra pokyčių metas. Tenka išgyventi hormonų audras ir susidurti su daugybe iššūkių, kurie yra neišvengiami žengiant į suaugusiųjų pasaulį.
Ilka Brühl gimė su ektodermine displazija
Įsivaizduokite, kad paauglystėje jūs buvote vadinamas „keistuoliu“, „ateiviu“ arba „kiaulės nosimi“. Įsivaizduokite, kad mokykloje niekas nenorėjo su jumis bendrauti. Dauguma mūsų niekada nebuvo patyrę tokio žiaurumo. Deja, vokietei Ilkai Brühl tai buvo kasdienybė. Ilka gimė su nosies ir burnos defektu. Tai vadinama ektodermine displazija. Tai – reta genetinė būklė, paveikianti veido struktūrą. Mergina ilgą laiką gyveno su veido deformacija, kol jai buvo atlikta operacija. Vėliau Ilka suprato, kad deformacija visiškai neapibrėžė jos išvaizdos. Ji suprato, kad grožio negalima sukurti chirurginiu būdu, ir priėmė savo veidą tokį, koks jis yra. Šiuo metu Ilka yra pavyzdys milijonams žmonių visame pasaulyje, o savo veiksmais ji nori padėti kitiems.
Ilka Brühl: ankstyvieji gyvenimo metai
Po Ilkos Brühl gimimo 1992 m. sausio mėnesio jos tėvai manė, kad dukra yra visiškai sveika. Vis dėlto, gydytojai pastebėjo, kad mergaitei sunku kvėpuoti. Kvėpavimo takai dėl tam tikrų priežasčių buvo užsikimšę. Jau tada buvo aišku, kad su mažąja Ilka kažkas „negerai“. Mokyklos metai Ilkai buvo nepaprastai sunkūs. Jos bendraamžiai nesuprato, kad ji yra tokia pati, kaip visi, ir visai nesvarbu, kad jos veidas atrodė kitaip. Vaikai iš jos juokėsi ir tyčiojosi. „Iš pradžių pagalvojau: kodėl aš jiems atrodau kitokia?
Juk aš tokia pat, kaip ir visi! Pažvelgusi į savo atvaizdą veidrodyje supratau, kad mano nosis kitokia. Tada pradėjau sau kelti klausimus“, – pasakojo Ilka. Nors Ilka buvo graži maža mergaitė, iš jos buvo nuolatos tyčiojamasi. Ji buvo vadinama „keistuole“, „ateiviu“ arba „kiaulės nosimi“. Niekas nenorėjo su ja bendrauti. „Vaikystėje dažnai sirgdavau akių infekcijomis, nes nebuvo išsivystę ašarų latakai, o galvą skaudėdavo dėl to, kad paranaliniai sinusai buvo labai jautrūs drėgmei“, – pasakojo Ilka.
Ji nenorėjo matyti savo nuotraukų
„Mano tėvai visada leido man būti tokia, kokia esu. Vaikystėje galėjau drąsiai pasipriešinti kvailiems pasisakymams ar nemaloniems žvilgsniams. Nepaisant to, paauglystėje iškilo klausimas: jei aš esu normali, kodėl nematau į save panašių žmonių?“ Pozuodama prieš kamerą Ilka tyčia kūrė bjaurias grimasas, kad tėvai nekabintų jos nuotraukų namuose.
„Tai buvo mano strategija“, – sakė ji. „Jei nuotraukose atrodydavau pakankamai kvailai, niekas jų nenorėjo kabinti namuose“.
Paauglystėje Ilkos pasitikėjimas savimi tapo dar menkesnis. Jauną merginą žlugdė ne tik tai, ką ji išgirsdavo mokykloje, bet taip pat ir televizijos reklamos, kuriose nuolatos buvo akcentuojama, kaip turi būti suprantamas grožis. Būtent todėl Ilka gėdijosi savo veido. Rodyti savo veidą jai atrodė dar gėdingiau nei būti nuogai.
Nors mokykloje ji apie save girdėjo daugybę siaubingų dalykų, bet Ilka neleido, kad tai ją sugniuždytų. Ji buvo puiki mokinė, kuri gaudavo pačius geriausius pažymius.
„Tai buvo tarsi dvigubas gyvenimas“, – prisimena ji.
Po fotosesijos viskas pasikeitė
Ilkai buvo sunku priimti save tokią, kokia ji yra. Jos savivertė buvo labai žema. Jai buvo atlikta dešimt operacijų, tačiau galiausiai jos gyvenimas ėmė keistis į gerąją pusę. Ilka suprato, kad ji nėra prastesnė už kitus, todėl ji tapo savimi pasitikinčia moterimi. Dabar ji įkvepia kitus žmones.
Viskas pasikeitė 2014-aisiais, kai Ilka sudalyvavo pirmojoje fotosesijoje.
„Pakeliui pas fotografą nerimavau, kad jis iš manęs juoksis, kai pamatys mane gyvai“, – pasakoja Ilka.
„Pozavimas prieš kamerą man parodė, kad kiekvienas trūkumas ir kiekviena klaida yra mano dalis, ir tai yra gerai. Jūs tiesiog turite išnaudoti visas savo galimybes“, – pridūrė ji.
Kai Ilkai buvo 20 metų, jai buvo atlikta rinoplastika. Nors operacija buvo atlikta daugiausia dėl medicininių priežasčių, tačiau prieš tai Ilka manė, kad tai suteiks drąsos mylėti save.
Vis dėlto, viskas susiklostė kitaip.
„Jei priimi save, gali spindėti iš vidaus“, – teigia Ilka.
„Kai tik užgijo žaizdos, pastebėjau dar vieną trūkumą. Tą akimirką supratau, kad grožio negalima kurti ant operacinio stalo“, – pasakoja Ilka.
„Grožis – tai išvaizda. Vis dėlto, jei priimi save, gali spindėti iš vidaus, ir tai geriau nei būti tobuliausiu žmogumi, kuris savęs nemėgsta“.
Užuot pasirinkdama dar daugiau operacijų ir pakeitusi savo išvaizdą, Ilka suprato, kad gali padaryti ir kitų dalykų. Jai buvo svarbu mokytis priimti save.
„Bendraudama su kitais žmonėmis tapau atviresnė ir išmokau patikti sau. Pastebėjau, kad kiti nuo manęs nenutolsta, tai aš tolstu nuo jų!“
Ilka žinojo, kad atrodo „kitaip“, bet tai nebuvo blogai. Ji nusprendė su tuo susitaikyti. Iš Vokietijos kilusi moteris suprato, kad gali padėti kitiems priimti save tokius, kokie jie yra, ir norėjo pasidalinti savo gyvenimo istorija. Taigi, Ilka išleido podcast’ą, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas jos nepasitikėjimui savimi. Taip pat ji pateikė patarimų, kaip labiau mylėti save. Ji netgi išleido savo knygą „Kitoks grožis – kaip aš išmokau mylėti save“.
2018 metais Ilka su keliais draugais sukūrė projektą „Grenzenlo“, kuriuo siekiama padėti „kitokiems“ žmonėms pamilti save. Kaip ji rašė Instagram paskyroje: „Manau, KIEKVIENAS yra savaip gražus. Dažnai skaitau tokius komentarus kaip „Tu nesi bjaurus vien dėl to, kad esi kitoks“, ir tai visiškai tiesa! Aš esu graži, nes VISI yra gražūs. Nesvarbu, ar esate klasikinio grožio žmogus, aukštas, žemas, storas, lieknas, juodaodis ar baltaodis“.
Ilka tinklaraštyje ir „Instagram“ dalijasi savo istorija ir gyvenimo įžvalgomis. Neseniai ji prisidėjo prie vaikiškos knygos kūrimo ir dalijosi nuotraukomis iš vaikystės.
„Nusprendžiau parodyti savo vaikystės nuotraukas. Nes jos geriausiai parodo mano „trūkumus“. Be to, gaunu daug žinučių su klausimais, kodėl aš atrodau taip, kaip atrodau“, – rašė ji.
„Iš pradžių dvejojau, ar to reikia, nes kai kurie mano, kad to – jau per daug. Vis dėlto, toks požiūris klaidingas, tokias nuotraukas turėtume laikyti „normaliomis“, kaip ir bet kurias kitas vaikystės nuotraukas“.
„Facebook“ įraše ji pridūrė: „Kiekvienas, kuris mane pažįsta, gali patvirtinti, kad man tai tikrai svarbu ir kad noriu padėti kitiems. Noriu padėti visiems tiems žmonėms, kurie turi kokių nors trūkumų, taip pat ir vaikų tėvams, kurie bijo, ar jų vaiką pasaulis priims“.
Be to, 2018 m. inicijavus projektą „Grenzenlo“, Ilka pradėjo vis dažniau dirbti modeliu. Turime sutikti, kad jos nuotraukos – tiesiog fantastiškos!
Šiandien Ilka daugybei žmonių tapo sektinu pavyzdžiu. Jos patirtis įkvepia, o socialinės žiniasklaidos dėka žmonės visame pasaulyje gali dalyvauti jos kasdieniame gyvenime. Šiandien „Instagram“ tinklalapyje ji turi daugiau nei 33 000 sekėjų.
Rado savo gyvenimo meilę
2021 metais ji ištekėjo už mylimojo Filipo. Kartu jie atrodo labai laimingi!
„Instagram“ tinklalapyje Ilka pasidalijo savo nuotrauka su vestuvine suknele.
„Pačios vestuvės man buvo neapsakomai gražios. Kitą dieną pabudusi negalėjau patikėti, kaip viskas puikiai pavyko“, – rašė Ilka.
„Saulėtas oras, visų nuotaika buvo gera, o mano vyras (taip pat ir draugas) atrodė nuostabiai. Buvau tokia susijaudinusi ir išliejau tiek daug ašarų. Taip ką nors mylėti yra didelė privilegija ir esu be galo už tai dėkinga. Labai laukiu visko, kas nutiks ateityje. Aš tiesiog negaliu patikėti, kaip man pasisekė, kad tokį nuostabų žmogų dabar vadinu savo vyru“.
Nė vienas iš mūsų nėra tobulas. Nors kai kurie žmonės gali atrodyti „kitokie“ arba turėti negalią, mes visada turėtume elgtis pagarbiai.
Ilka Brühl yra įkvėpimas kitiems, o jos istorija tikrai nusipelno dėmesio: visų pirma dėl to, kad ji gali padėti kitiems. Pasidalykite šiuo straipsniu su draugais ir šeima!
