Nuo seniausių laikų Kinijoje ir Japonijoje bei kitose Azijos šalyse įprasta valgyti su lazdelėmis. Vienas labai įdomus faktas: apie 30 % visų planetos gyventojų valgo su lazdelėmis, o, atsižvelgiant į azijietiškos virtuvės paplitimą visame pasaulyje, tikrasis skaičius gali būti ir žymiai didesnis.
Lazdelės yra antras pagal populiarumą būdas dėti maistą į burną. Kaip bebūtų keista, visų pirma mes turime… rankas. Taip, dauguma gyventojų mieliau valgo rankomis. Na, o Europos kultūrai įprasti stalo įrankiai, tokie kaip šakutė ir šaukštas, užtikrintai laikosi trečioje vietoje.
Šiek tiek istorijos
Pirmosios lazdelės atsirado maždaug prieš 3 tūkstančius metų Kinijoje, valdant Sianų dinastijai, tiksliau – Didžiojo Ju dėka. Yra legenda, pasakojanti apie gana neįprastą šių stalo įrankių atsiradimą. Ruošiantis numatomam potvyniui, imperatorius turėjo vakarieniauti lauke. Tada ir kilo klausimas, kokiu būdu išimti maistą iš didelio katilo, kuriame jis buvo virtas. Išmintingas imperatorius nuo šalia augančio medžio nulaužė dvi šakeles, kuriomis iš katilo ėmė daržoves ir mėsą. Taip Kinijoje atsirado medinės kuizi lazdelės.
Yra ir tokia legenda
Prie Džou valdovo gyveno sugulovė, vardu Dadži, kuriai buvo suteikta garbė pirmą kartą paragauti imperatoriškojo maisto. Kartą, pavėlavusi vakarienės, Dadži nespėjo atvėsinti patiekalo ir, bijodama imperatoriaus pykčio, ištraukė iš plaukų nefrito segtukus, kuriais ir suėmė mėsos gabalą, kad nenusidegintų pirštų. Imperatoriui patiko sugulovės idėja ir jis liepė visiems rūmuose vakarieniauti tik su segtukais. Laikui bėgant, lazdelės plačiai paplito ir buvo naudojamos visur. Kinai stebėjosi paprastumo, patogumo, elegancijos ir praktiškumo deriniu.
Pamažu japonai, korėjiečiai, vietnamiečiai ir kitos rytų tautos iš kinų perėmė tradiciją valgyti lazdelėmis, tačiau tai įvyko tik XII amžiuje.
Kiekvienoje šalyje lazdelės atrodo skirtingai
Kinų kuizi lazdelių galai yra kvadratiniai, kad jos nesiridentų ant stalo, jos yra apie 25 cm ilgio, o virtuvinės, dažniausiai bambukinės, lazdelės yra pusantro karto ilgesnės.
Japonų haši taip pat dažniausiai gaminamos iš medžio ir savo išvaizda yra panašios į kinų, tačiau yra trumpesnės ir smailesnės. Be to, japonai valgio metu lėkštę paima į rankas, kad būtų arčiau veido, todėl jiems nereikia ilgų lazdelių. Haši atveju naudojamas specialus padėkliukas – hasioki, ant kurio įprasta dėti plonuosius lazdelių galus.
Japonams lazdelės yra ne tik stalo įrankis, bet ir šventas simbolis. Pasak legendos, jos suteikia žmogui sėkmės ir ilgą gyvenimą, todėl haši laikomos gera dovana. Pavyzdžiui, haši dovanojamos jaunavedžiams, kad šie būtų neatskiriami kaip lazdelių pora. Jos dovanojamos kūdikiui 100 dieną nuo jo gimimo.
Vietname naudojamos lazdelės yra daug ilgesnės ir storesnės nei kaimyninėse šalyse. Jomis patogu naudotis, tačiau pradedantiesiems tenka šiek tiek pasimankštinti, kol išmoks jas paimti į rankas.
Korėjietiškos lazdelės yra plonos, plokščios ir metalinės. Jos unikalios, nes nieko panašaus nerasite jokioje kitoje pasaulio šalyje. Anksčiau lazdelės buvo gaminamos iš žalvario, tačiau dabar – iš nerūdijančio plieno. Tokių lazdelių paviršius yra slidesnis, todėl su jomis valgyti yra sunkiau. Kita ypatybė yra ta, kad korėjiečiai kai kuriuos patiekalus valgo šaukštu, daugiausia sriubas.
Kodėl verta įvaldyti šiuos stalo įrankius?
Pirma, jos patogios. Klajūnams nereikėdavo su savimi nešiotis stalo įrankių, nes lazdeles buvo lengvai išraižomos iš bet kurios medienos.
Antra, taip valgyti naudinga. Lazdelėmis nepaimsite daugiau maisto, nei galima sukramtyti.
Trečia, pasak kinų gydytojų, besispecializuojančių akupresūroje, valgydamas lazdelėmis žmogus pamasažuoja apie 40 gyvybiškai svarbių taškų, esančių ant rankos. Japonų gydytojai įsitikinę, kad vaikai, kurie pradeda valgyti lazdelėmis, vystosi daug greičiau nei tie, kurie valgo su šaukštu.
Išmokite naudotis lazdelėmis
Tai visai nesunku (žiūrėkite nuotrauką).
Atpalaiduokite ranką. Ištieskite smilių ir vidurinius pirštus, šiek tiek sulenkite nykštį ir mažuosius pirštus.
Tada suimkite vieną lazdelę (trečdalį nuo viršutinio galo) tarp dešinės rankos nykščio ir smiliaus. Laikykite lazdelę nykščiu ir bevardžiu pirštu taip, kad jos galas, vidurys ir nykštys suformuotų ratą.
Antrąją lazdelę suimkite lygiagrečiai pirmajai, 15 milimetrų atstumu. Ištiesus vidurinį pirštą, lazdelės judės viena link kitos.
Kadangi lazdelės yra kultūros dalis, jomis naudojantis prie stalo egzistuoja tam tikros taisyklės.
Negalima daužyti lazdelėmis į stalą, lėkštę ar kitą daiktą, kad pakviestumėte padavėją.
Negalima „piešti“ lazdelėmis ant stalo.
Prieš paimdamas lazdelėmis, pasirinkite maisto gabalėlį.
Visada imkite maistą nuo viršaus, nekiškite lazdelių į dubenį, ieškodamas geriausio gabalėlio. Jei palietėte maistą, jį ir suvalgykite.
Nekratykite lazdelių, kad maistas atvėstų.
Nekiškite veido į dubenį ir neprisileiskite jo per arti burnos, o lazdelėmis dėkite maistą į burną.
Negalima lazdelių laižyti.
Kai nenaudojate lazdelių, padėkite taip, kad smailieji galai būtų nukreipti į kairę.
Niekada neperduokite maisto su lazdelėmis kitam asmeniui.
Niekada nerodykite ir nemojuokite lazdelėmis ore.
Prieš paprašydamas daugiau ryžių, padėkite lazdeles ant stalo.
Nespauskite dviejų lazdelių į kumštį: šis gestas suvokiamas kaip grėsmingas.
Nedėkite lazdelių ant puodelio.
Baigęs valgyti, padėkite lazdeles ant joms skirto dėklo (hasioki).
Ar teko kada nors valgyti lazdelėmis?
