Jūs negalite pakeisti pasaulio. Bet galite rasti savo vietą tarp savo žmonių…
Yra žmonių, kurie niekada neprisipažins, kad esate jiems nebeįdomus. Atrodytų, kad jie taip elgiasi dėl savo auklėjimo, mandagumo, kažkokios naudos, gailesčio ir pan. Ir jūs niekada nesuvoksite, kas jus juose sužavėjo. Bet tuomet jūs suprantate, kad būti šalia jų yra nepatogu, tarsi būtumėte jiems kažką skolingi, bet negalite prisiminti, ką.
Visi bandymai pasiaiškinti ir suprasti jų elgesį baigiasi tuo, kad jums pasako: „Tu išsigalvoji, viskas gerai“. Bet tuo pat metu jie ir toliau taip pat elgiasi: tarsi atsainiai bei nerūpestingai. Atrodo, kad jie yra šalia ir visada pasiruošę su jumis pasikalbėti, tačiau jų elgesys jums sako: „Tiesą sakant, dabar esu užsiėmęs“.
Jus vis dažniau persekioja jausmas, kad jūs primygtinai save jiems kišate. Juk visada esate pasirengęs dėl jų viską mesti, o jie – ne. Atrodo, tarsi šie žmonės patys spręstų, kada pradėti dialogą su jumis, o kada jį nutraukti.
Privalote ieškoti atsakymų psichologijos knygose ar vaizdo įrašuose, kad suprastumėte: kodėl yra tokie žmonės ir kaip su jais elgtis. Daug laiko praleisite tobulindami savo asmenines savybes: būti empatiškam, jautriam, mandagiam ir gerai išauklėtam. Tačiau to tarsi niekada neužtenka, kad ir kiek pridėsite „skils“ (įgūdžių ir gebėjimų), jie vis tiek elgsis su jumis stabdančiai.
Manote, kad koks nors žmogus su jumis taip elgiasi, nes esate blogas, ir taip elgiasi su visais. Nereikėtų apskritai to vertinti. Jei žmogus psichiškai sveikas, jam nereikia aiškinti: jis žiūri, analizuoja ir reaguoja.
Ateis akimirka, kai jums tai neberūpės, nuspręsite atsisakyti šių „žvaigždžių“ ne todėl, kad jos geresnės už jus, o todėl, kad jos nuolat nepasiekiamos. O kai pradėsite gyventi toliau, jos išdygs kaip grybai po lietaus ir pradės reikalauti jūsų dėmesio. Šie žmonės taps linksmi ir rūpestingi. Jie pakvies jus susitikti arba pasiūlys dažniau pasiskambinti. O jūs, vadovaudamiesi senu refleksu, patikėsite gerais jų ketinimais. Pasinersite į santykius ir tiesiog pradėsite rodyti visas geriausias savybes, bet žmogus vėl pradings. Jis vėl taps jums nepasiekiamas. Taip nutiks labai dažnai.
Priklausomai nuo balso tembro, žodžių energijos, nuo to, kaip ir kada sakoma, ir panašiai – žmogaus kūne suveikia seni refleksai, ir jis pradeda jausti: skausmą, baimę, apgailestavimą ir pan. Taigi, mums reikia, kad jie galvotų apie mus, o ne mes apie juos.
Neurologiniame programavime tai vadinama „arčiau – toliau“, tai manipuliavimo būdas, kuriuo siekiama pririšti žmogų prie savęs ir kontroliuoti jo valią. Jūs suteikėte jam vertę, t. y. manėte, kad jis toks svarbus, nepakeičiamas, kad turite branginti jo laiką, net jei jis darė jums blogus dalykus – užmerkėte į tai akis. Ir visa tai tik todėl, kad jis laikė jus atokiau nuo savo kūno, laikė per atstumą.
Reikalinga psichoemocinę paramą teikianti visuomenė, žmogui visada reikia psichoemocinių mainų. O jei tokių mainų nėra, žmogus kenčia ir smegenyse vyksta nepageidaujami procesai. Kitų žmonių pritarimas žmogui yra kaip valgymas, gėrimas ir pan. Be šio pritarimo žmogus suserga: fobijomis, depresijomis ir kitais psichiniais asmenybės sutrikimais.
Jūs tikrai nenorėtumėte prarasti tokio žmogaus, nes investavote savo laiką, emocijas, finansines galimybes. Tačiau kodėl vis dar laikotės už jo? Tikėtina, kad jis kartą nusileido jums ir padėjo jums kritiniu momentu. O jūs, kilnus žmogus, prisimenantis gerą elgesį, užkibote ant kabliuko „visada pasiruošęs padėti, tereikia užuominos“. Ši manipuliacija veikia ir su vyrais, ir su moterimis. Kiekvienas žmogus gali atsidurti bendro priklausomumo būsenoje.
Jūs negalite pakeisti pasaulio. Galite rasti savo vietą su savo žmonėmis!
Jums reikia atkreipti dėmesį į savo jausmus. Į tai, kas vyksta viduje, kai toks žmogus jumis naudojasi. Pasikalbėkite su juo. Pasakykite jam, kas jus neramina. Netylėkite. Jei tai nesiliaus, bus laikas palikti tokius santykius. Supraskite, kad toks žmogus taip elgiasi su visais, o gal jis pats palaiko santykius „arčiau – toliau“.
Kaip išsivaduoti iš priklausomybės?
- Suprasti, kad jumis manipuliuojama.
- Įsiklausyti į savo kūno reakciją: dabar yra gerai, ar blogai?
- Negalvoti apie asmenį, neteisti ir nebandyti suprasti jo veiksmų.
- Daryti tai, ką mėgstate daryti.
- Parašyti „atsisveikinimo laišką“ ir išmesti jį į šiukšliadėžę (taip galite daryti kiekvieną kartą, kai pradedate vidinį dialogą su savimi).
- Susikurti naują įprotį: kai tik jūsų ranka sieks tam žmogui parašyti, pradėkite daryti pritūpimus. Jūsų kūnas pasakys ačiū!
Nelieka geras žmogus vienišas. Nebijokite, kad ką nors prarasite, likimo lemti žmonės nesimėto.
Jūsų gyvenime tuomet atsiras malonus žmogus, nes tada mokėsite mylėti save, o geri žmonės ir įvykiai visada traukia į meilę, žinoma, jei juos taip pavadinsite. Rūpinkitės savimi!
