Šunų augintojai kartais vis dar mano, kad reikia palaukti, kol augintiniui sueis penki ar šeši mėnesiai, ir tik tada bus galima pradėti jo dresūrą. Vis dėlto, tai tikrai nėra tiesa. Taisyklių namuose nustatymas turėtų prasidėti pačią pirmąją dieną, kai tik šuo atvyksta į jūsų namus. Nepatyrusiems šunų augintojams gana dažnai kyla klausimų, nuo ko reikėtų pradėti, ir ko svarbu nepraleisti pirmaisiais augintinio gyvenimo mėnesiais.
Kada pradėti vesti šunį į lauką?
Deja, kartais veterinarai vis dar pataria nevesti šuniuko į lauką iki tol, kol jis nebus gavęs visų skiepų ir nebus praėjęs karantino laikotarpis. Jei laikomasi šių rekomendacijų, šuo išeina į lauką sulaukęs 3,5 mėnesio, ir tuomet pripratinti augintinį „reikalus“ atlikti lauke tampa daug sudėtingiau, nes jis yra įpratęs tuštintis namuose. Vis dėlto, tai nėra pati didžiausia blogybė. Šunims yra ypatingai svarbus socializacijos laikotarpis, kuris tęsiasi tik iki 16-18 gyvenimo savaitės. Jei socializaciją pradėsime ganėtinai vėlai, tam turėsime visai nedaug laiko. Užaugęs šuo gali bijoti įvairių objektų, gali nemokėti, kaip elgtis tam tikrose situacijose, ir t.t. Taigi, veskite šunį į lauką nuo pat pirmųjų dienų, kada jis atvyksta į jūsų namus. Pasivaikščiojimams rinkitės nuošalesnes vietas, kuriose lankosi kuo mažiau gyvūnų. Išėjimai į lauką turi būti trumpi, bet kuo dažnesni.
Kaip išmokyti šunį „reikalus“ atlikti lauke?
Pirmas dalykas, ką turėtumėte padaryti, – išmesti palutes. Kuo anksčiau šuo supras, kad tualeto namuose nėra, tuo greičiau jis išmoks tuštintis tik lauke. Maža to, jei šuo bus pripratęs tuštintis ant palutės, ateityje jis gali tuštintis ir ant kitų minkštų paviršių, pavyzdžiui, ant kilimo ar sofos. Nepamirškite, kad jaunų šuniukų šlapimo pūslė dar yra labai silpna, todėl vesti šunį į lauką reikia kiek įmanoma dažniau. Šuniukas tikrai norės tuštintis pamiegojęs, pažaidęs ir pavalgęs. Taip pat stebėkite, ar jis neuostinėja grindų ir nesuka ratais: jei šuo taip elgiasi, turite kuo greičiau išvesti jį į lauką. Jei pavėlavote ir nutiko „bėda“, galite bausti tik save. Šuniukas nekaltas, kad jūs nepastebėjote jo siunčiamų ženklų.
Ar galima leisti šuniui miegoti lovoje?
Tai – jūsų pasirinkimas. Jei nusprendėte, kad šuniui lovoje – ne vieta, turite šią taisyklę taikyti nuo pat pirmos dienos. Deja, kartais šunų augintojai nusprendžia mažą šuniuką įsileisti į lovą, o jam paaugus persigalvoja. Šuniui bus sunku suprasti tokius pasikeitimus ir atpratinti miegoti lovoje gali būti tikrai nelengva. Įrenkite augintiniui poilsio kampelį – tai gali būti narvas (beje, prie jo būtina tinkamai pripratinti ir nenaudoti kaip bausmės vietos) ar guolis. Šuo turi žinoti, kad tai – jo ramybės oazė, ir čia jis gali netrukdomai ilsėtis.
Ką daryti, jei šuo viską graužia?
Turbūt nepaguosime, jei pasakysime, kad graužimas – visiškai natūrali elgsena. Vis dėlto, būtina pasirūpinti, kad namai jūsų augintiniui būtų saugi vieta. Prieš išeidami iš namų turėtumėte pasirūpinti, kad augintinis nepasiektų laidų ar kitų objektų, kuriuos grauždamas gali patekti į bėdą. Jei šunį pratinote prie narvo, jis galės ilsėtis šioje erdvėje, o tuomet, jei nusprendėte išsiversti be narvo, geriausia šunį palikti tokioje patalpoje, kurioje nėra jokių pavojingų objektų (taip pat galite naudoti sulankstomą tvorelę, kuri atskirs tam tikrą namų erdvę).
Kaip šerti šuniuką?
Šerkite augintinį tokiu maistu, kokį rekomendavo veisėjas. Jei nuspręsite maistą pakeisti kitu, tą darykite palaipsniui, pirmąsias savaites maišydami senąjį pašarą su nauju. Nepratinkite augintinio prie maisto nuo stalo ir nuspręskite, ar šuo gali būti toje pačioje patalpoje, kurioje jūs valgote (pavyzdžiui, pietų metu galite pratinti augintinį likti savo narve ar guolyje, ir tuo metu duokite jam natūralų kramtalą ar maistu prikimštą žaislą). Pirmuosius šuns gyvenimo metus geriausia duoti maistą iš rankos ir iš interaktyvių žaislų (pavyzdžiui, jei šeriate šunį sausu maistu, puikiu pasirinkimu gali būti uostymo kilimėlis). Pratinkite augintinį, kad maistas yra duodamas už darbą – už įvairias atliktas komandas ir pageidaujamą elgseną, nes tokiu atveju šuo bus motyvuotas maistu ir jį dresuoti bus paprasčiau. Jei vis dėlto nuspręsite šerti šunį iš paprasto dubenėlio, pilno dubenėlio nepalikite stovėti: jei šuo maisto nesuvalgo per 10-15 minučių, dubenėlį pakelkite ir tą patį maistą pasiūlykite tik kito šėrimo metu.
Ar namuose galima žaisti?
Jei norite, kad šuo namuose būtų ramus ir ilsėtųsi, žaidimus perkelkite į lauką. Žaidimai lauke padės sustiprinti ryšį: šuo bus orientuotas ne į kitus žmones ar šunis, bet į savo šeimininką, nes su juo leisti laiką yra tikrai smagu. Geriausia rinktis tokius žaislus, kurie leidžia palaikyti kontaktinį žaidimą: tai gali būti ilga virvė, žaislas su rankena, ir t.t. Būkite aktyvūs ir įsitraukite į žaidimą: jūsų augintiniui tai tikrai patiks! Namuose duokite tik tokius žaislus, iš kurių šuo gali išsikrapštyti maisto (beje, tai – taip pat „darbas“ ) ar graužiamus žaislus.
Nuo ko pradėti šuns dresūrą?
Dažniausiai pirmosiomis išmoktomis komandomis tampa „sėdėk“ ir „duok leteną“. Vis dėlto, pradėti reikėtų visai ne nuo to. Pirmiausia išmokykite šuniuką reaguoti į savo vardą (tai – labai svarbu!), skatinkite jį už tai, kad jis „reikalus“ atlieka lauke, mokykite jį sekti paskui maistą, kurį laikote rankoje, ir t.t. Jei atliksite šiuos „namų darbus“, mokymasis dresūros mokykloje taps daug lengvesnis ir sklandesnis. Kai šuniukas bus gavęs visus skiepus, praėjus karantinui jis jau galės pradėti lankyti dresūrą. Nepamirškite, kad jaunų šuniukų smegenys visą informaciją sugeria tarsi kempinė, todėl mokytis yra tikrai nesunku. Vis dėlto, vyresnį šunį taip pat galite išmokyti naujų dalykų: ir vienu, ir kitu atveju jums tikrai padės Fracco dresūros mokykla!
