Abu labai džiaugėsi, kad vėl gali būti kartu. Šunys užmezga neįtikėtinus tarpusavio ryšius su savo gaujos gyvūnais. Kai tarpusavio santykiai sustiprėja, būna sunku susitaikyti su tuo, kai mylimas gyvūnas dingsta. Dviejų „šunų dvynių“ istorija yra puikus pavyzdys. Jie buvo neišskiriami. Dėl abipusės tarpusavio paramos šie šunys visada gerai sutardavo.
Nors šunys buvo benamiai, bet elgėsi draugiškai ir atrodė sotūs, todėl gyventojai nesikreipė į valdžios institucijas. Tačiau vieną dieną žmonės, gyvenantys gatvėje, kurioje šunys dažnai vaikštinėjo, pastebėjo, kad kažkas atsitiko- „dvyniai” nevaikščiojo kartu. Vienas iš šunų, vardu Everestas, klaidžiojo vienas. Laikinai jį priglaudė reguliariai šunis šėrusi šeima. Paskui ji paskambino gyvūnų gelbėjimo organizacijai „Hope for Paws“, kuri priėmė Everestą.
Jis buvo globojamas ir maitinamas, tačiau vis tiek liūdėjo. Niekas negalėjo suteikti jam laimės. Galiausiai labdaros organizacija surado šeimą, kuri priglaudė Everestą. Tačiau šuo vis dar buvo nelaimingas.
Po kelių mėnesių „Hope for Paws“ sulaukė netikėto skambučio. Dvi kartu gyvenančios seserys rado niūfaundlendą, kuris atitiko Everesto išvaizdos aprašymą. „Hope for Paws“ nuvyko pas seseris, kurios vis dar buvo sutrikusios.
Atvykę šios organizacijos nariai, pamatė šunį, kuris buvo labai panašus į Everestą, tačiau turėjo ir ryškių skirtumų. Tai buvo kitas šuo. Iš tikrųjų tai buvo dingęs brolis Fudži! Fudži, kaip ir Everestas, atrodė prislėgtas.
„Hope for Paws“ jį paėmė iš seserų. Niekas nežinojo, kas atsitiko Fudžiui, bet jis buvo aplipęs erkėmis ir blusomis. Be to, jis susirado draugą, kuris jam padėjo išgyventi gatvėje – mielą auksaspalvį retriverį, vardu Tai.
„Hope for Paws“ savanorė telefonu paaiškino, kad Everestas ir Fudži buvo geriausi draugai, ir pasakė, kad jie tikriausiai labai apsidžiaugtų, pamatę vienas kitą. Everesto savininkai sutiko auginti abu šunis. Jie sakė, kad Fudži gali atvykti pas Everestą. Netrukus į namus atvyko „Hope for Paws“ furgonas. Šios organizacijos nariai užėjo į Everesto šeimininkų kiemą.
Durys atsidarė ir iš namo išbėgo Everestas. Fudži ištrūko iš „Hope for Paws“ darbuotojo rankų. Abu šunys pribėgo vienas prie kito, prisiglaudė ir žaidė kieme. Everesto šeimininkai prisipažino, kad dar niekada nebuvo matę augintinio tokio laimingo. Buvo aišku, kad šie šunys skirti vienas kitam.
