Amerikiečiai Bennett ir Ollie priglaudė mielą šuniuką. Pora buvo tikra, kad jų augintinis neužaugs per didelis ir visada liks smulkus. Tačiau gamta nusprendė kitaip.
Iš pradžių Ollie ir Bennet neplanavo įsigyti augintinio. Tačiau vieną dieną Bennet norėjo išnešti šiukšles ir išgirdo triukšmą prie šiukšliadėžės. Ji rado dėžę su mažu šuniuku. Moteris paskambino Ollie ir pora nusprendė pasiimti mažą šuniuką.
Šuniukas pirmomis dienomis buvo labai ramus ir liūdnas. Jis buvo pramintas Bobiu. Prireikė šiek tiek laiko, kol gyvūnas priprato prie naujų namų ir šeimininkų. Ollie ir Bennet nebuvo veislės ekspertai, todėl manė, kad jų šuniukas didelis neaugs. Tačiau po kurio laiko pora suprato, kad jie labai klydo.
Pirmoji klaida buvo charakteris, kuris pasirodė visai ne ramus, o aktyvus ir gana įžūlus. Kai Ollie ir Bennet atsikraustė į savo naujus namus, Bobis parodė, ką sugeba. Jis iš karto sukramtė sofą ir kai kuriuos batus.
Antroji klaida buvo Bobio ūgis. Pradžioje šuo didėjo tik palaipsniui, ir tai nebuvo per daug pastebima. Bet po dešimties mėnesių mažas šuniukas virto tikru mažu poniu. Ollie ir Bennett tikrai nesitikėjo tokio įvykių posūkio.
Tačiau pora visiškai nesigaili, kad priėmė Bobį, nes tiesiog negalėjo kitaip elgtis su vargingu apleistu šuniuku. Nepaisant savo dydžio ir aktyvaus charakterio, jis tapo šeimos augintiniu.
