Jei jus kada nors buvo užklupusi audra, turbūt sutiksite, kad tai nėra pats maloniausias nutikimas. Gamta gali būti labai žiauri, todėl kartais prireikia ieškoti saugaus prieglobsčio. Mes, žmonės, dažniausiai turime galimybę rinktis, tačiau gyvūnams audra kartais gali būti pražūtinga.
Nerimaudami dėl savo gerovės neretai pamirštame pasirūpinti silpnesniais už save. Vis dėlto, šis autobuso vairuotojas neliko abejingas – jis nusprendė į transporto priemonę įsileisti benamius gyvūnus.
Iš Argentinos kilęs autobuso vairuotojas važiavo įprastu maršrutu, kuomet gatvėje pastebėjo benamius šunis. Miesto autobusuose draudžiama vežtis augintinius, tačiau vairuotojas nusprendė surizikuoti ir pasirūpinti benamių keturkojų gerove. Jis sustojo, atidarė autobuso duris, ir pakvietė šunis lipti į vidų.
Šunys buvo labai laimingi. Kai kurie jų sėdėjo šalia vairuotojo, kiti šiek tiek atokiau. Keleiviai šį vaizdą įamžino nuotraukose, ir pasidalino socialiniuose tinklalapiuose. Autobuso vairuotojas tapo tikru didvyriu.
Nors vairuotojas pažeidė taisykles, tačiau bendrovės vadovybė jo nenubaudė. Veikiau priešingai – juos šis darbuotojo poelgis maloniai nustebino. Jų manymu, visi turėtų reaguoti būtent taip. Ačiū šiam neabejingam vairuotojui!
Ši išbadėjusi čihuahua buvo išgelbėta pačią paskutinę minutę!
Susipažinkite su mielu šuneliu, vardu Citrina, kurio istorija nepaprastai jaudinanti. Gatvėje šis šuo buvo rastas labai blogos būklės. Jis svėrė tik vieną kilogramą, buvo toks silpnas, kad negalėjo nė pajudėti.
Iš pradžių Citriną reikėjo šerti per specialų mėgintuvėlį, nes ji negalėjo valgyti pati. Labiausiai širdį suvirpina tai, kad net tada, kai Citrina negalėjo judėti, vis tiek vizgino uodegą. Buvo akivaizdu, kad šuo jautėsi esąs saugus.
Citrina nuėjo ilgą kelią. Po ilgos reabilitacijos ji pradėjo savarankiškai vaikščioti. Jos regėjimas taip pat pagerėjo. Deja, dar liko nemažai kelio iki visiško pasveikimo. Pažiūrėkite šią nepaprastai jaudinančią kelionę, kurią nuėjo nepaprastas šuo.
Šuo šildė sužeistą žmogų 20 valandų, kad jis liktų gyvas
Šunys ne tik saugo, besąlygiškai myli, bet ir gali išgelbėti gyvybę. Šuns savininkas, vardu Bobas, šaltą vakarą išėjo atsinešti malkų į namus. Deja, vyras paslydo ant ledo ir nelaimingai krito ant nugaros. Jis negalėjo judėti. Žmona buvo toli, kaimynai beveik už kilometro. Vyras neturėjo galimybės pasikviesti pagalbos. Staiga į pagalbą jam atskubėjo auksinis retriveris. Šuo buvo su vyru 20 valandų ir neleido Bobui peršalti.
Išėjęs parsinešti malkų, vyras nė nepagalvojo storiau apsirengti. Jis buvo su maikute ir plonomis kelnėmis. Bobas žinojo, kad kažką susilaužė, nes galėjo pajudinti tik alkūnes. Tuomet į pagalbą atlėkė jo šuo Kelsė. Ji gulėjo ant savininko ir laižė jį, kad šis sušiltų. Gydytojai yra tikri, kad šuns elgesys išgelbėjo Bobą.
Kelsė nepaliko šeimininko nei minutėlei, visą laiką budėjo šalia jo. Ji palaikė jo šilumą visą naktį ir kitą dieną…
Deja, niekas negirdėjo, kaip Bobas šaukėsi pagalbos. Taip pat niekas nepastebėjo dingusios Kelsės, kuri dažnai būdavo lauke. Bobas tiki, kad jį išgelbėjo jo augintinis. Galiausiai jį rado kaimynas.
Bobas buvo išvežtas į ligoninę. Jam prasidėjo hipotermija ir nereguliarus širdies plakimas. Taip pat teko operuoti du pažeistus slankstelius, kurie prisispaudė prie jo nugaros smegenų. Bobas dabar mokosi vaikščioti…
Bobas išgyveno tik dėl to, kad juo pasirūpino Kelsė. Jei kalytė visą naktį nebūtų buvusi šalia, Bobas greičiausiai niekada daugiau nebūtų atsistojęs ant kojų…
Netikėtas šiukšlių surinkėjų atradimas išgelbėjo gyvybę!
Nereikalingų ir nepageidaujamų daiktų rinkimas iš kitų žmonių ir jų krovimas į specialų sunkvežimį yra kasdienis šiukšlių surinkėjų gyvenimas.
Pensilvanijos Berkso apygardos sanitarijos darbuotojai vieną šaltą dieną keliavo įprastu maršrutu, ir jie rado kažką paslėptą šiukšlėse. Tai, ką rado, jie nepamirš iki savo dienų pabaigos.
Vyrai jau ruošėsi įjungti kompaktorių, pritvirtintą prie šiukšliavežio, kai išgirdo garsą, kuris privertė juos stabtelėti.
Staiga jie išgirdo pagalbos šauksmą, sklindantį iš vieno iš maišų – vyrai pradėjo skubėti tiesiai jo link.
Atidarę maišą, savo nuostabai, jie pamatė išsigandusį mažą kačiuką.
Kažkas ne tik įdėjo jį į šiukšlių maišą, bet ir pripylė benzino!
Darbuotojai tuoj pat įšoko į šiukšliavežį ir vargšą katinėlį nuvežė į veterinarijos kliniką.
Veterinarai įvertino kačiuko sveikatą kaip labai blogą ir ėmėsi veiksmų, siekiant jį išgelbėti.
Gydytojams pavyko išgelbėti mažytį kačiuką, kurį dėl susiklosčiusių aplinkybių jie pradėjo vadinti „Stebuklingu maišeliu“.
Jis vis dar buvo persismelkęs benzino kvapu ir prastai valgė, tačiau netrukus veterinarai įsitikino, kad ji visiškai pasveiks.
Sunku suprasti, kaip kas nors galėtų kažką panašaus padaryti su mažu, pažeidžiamu gyvūnu.
Šį kartą viskas baigėsi gerai. Tai atsitiko dėl didvyriško šiukšlių surinkėjų požiūrio. Bet kas žino, kaip baigsis kita tokio tipo istorija?
