1988 m. rugsėjo 23 d. Ernestas ir Anneke Robisonai susilaukė mažo berniuko. Pora labai apsidžiaugė, tačiau laimė greitai apkarto, kai gydytojai išsamiau apžiūrėjo naujagimį. Dėl deguonies trūkumo nėštumo metu Matas gimė aklas ir paralyžiuotas nuo kaklo žemyn. Gydytojai sakė, kad jis greičiausiai gyvens tik kelias valandas. Tačiau Matas sujaukė gydytojų prognozes. Jis gyveno dešimt laimingų metų, kol ramiai mirė 1999 m. vasario 21 d.
Visą gyvenimą berniukas buvo prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio, galėjo pasakyti tik keletą žodžių, bet sugebėjo pradžiuginti visus aplinkinius.
Ernestas ir Anneke manė, kad Matas nusipelnė nepaprasto antkapio, kuris pagerbtų jo nepaprastą gyvenimą. Matas įnešė į jų gyvenimą tiek daug šviesos, kad jie negalėjo jo užgniaužti liūdnu ir niūriu antkapiu.
Taigi, Ernestas suprojektavo ir užsakė gražų paminklą Mato garbei.
Graži statula suteikia vilties visiems, kas ją pamato. Tai ypatingas būdas prisiminti tikrai ypatingą berniuką.
