Būti mama yra vienas gražiausių dalykų gyvenime. Nuo tos akimirkos, kai moteris sužino, kad turės kūdikį, iki pat gimdymo, jos gyvenimas yra tarsi amerikietiški kalneliai, kupini nesuskaičiuojamų emocijų ir lūkesčių.
23 metų Krysta Davis buvo 18 savaičių nėščia, kai nuėjo pas gydytoją pasitikrinti. Nors tuo metu ji to net nežinojo, tačiau netrukus ji turėjo išgirsti siaubingą žinią apie savo dar negimusį angelėlį.
Deja, dar negimusiam Krysta vaikui buvo diagnozuota anencefalija – mirtinas neurologinis defektas, dėl kurio jo smegenų ir kaukolės dalys nepilnai išsivystė. Tai buvo žinia, kurios niekada neturėtų išgirsti nė vienas iš tėvų. Košmaras, kuris, deja, tapo visiškai realiu. Ji sužinojo, kad jos mergaitė neišgyvens. Paprastai kūdikiai su šiuo defektu ne gimdoje išbūna gyvi nuo penkių minučių iki penkių dienų.
Tačiau kai Krysta pagimdė dukrelę Rylei, drąsi mergaitė nustebino medikų komandą. Mergaitė buvo pakankamai stipri, kad išgyventų savaitę, ir per trumpą viešnagę šioje žemėje paliko gilų prisiminimą tėvams. Nors po savaitės ji mirė, bet atnešė daugiau gerumo ir meilės nei daugelis žmonių per visą savo gyvenimą.
Skaudi patirtis
Tai nebuvo pirmas Krysta Davis nėštumas besilaukiant Rylei. Interviu laikraščiui „Daily Advertiser“ ji papasakojo apie savo skaudžius išgyvenimus, patirtus prieš Rylei gimstant. Prieš dvejus metus ji neteko pirmojo savo vaiko dėl patirto persileidimo.
Dar kartą patyrus nėštumo tragediją, Krysta širdis sudužo į milijoną gabalėlių. Ji jau buvo praradusi vieną vaiką, o dabar turėjo netekti antrojo. Mintis apie tai buvo tiesiog nepakeliama.
Todėl Krysta labai nervinosi laukdama Rylei gimimo. Ji bijojo, kad praras dar vieną vaiką. Todėl suprantama, kaip skaudu turėjo būti, kai jai pranešė, kad Rylei nustatytas smegenų defektas ir ji neišgyvens.
„Jie man paskambino dėl atlikto mano tyrimo,“ – pasakojo Krysta.
„Gydytojai man pranešė, kad kažkas negerai. Jie įtarė nervinio vamzdelio defektą, pavyzdžiui, Spina bifida. Nuėjau pas gydytoją ir pastebėjau, kad slaugytoja keistai elgėsi atlikdama mano tyrimą. Ji daug laiko praleido žiūrėdama į Rylei galvą. Tačiau paaiškėjo, kad tai buvo ne Spina bifida, o smegenų neišsivystymas“.
Atsižvelgdami į susidariusią situaciją, gydytojai Krystai pateikė dvi galimybes: gimdyti Rylei 18 nėštumo savaitę arba leisti dukrai toliau vystytis gimdoje, kad išsivystytų jos organai, kurie taptų gelbėjimosi ratu kitiems dėl gyvybės kovojantiems kūdikiams.
„Pasikonsultavome su kitu gydytoju ir mums buvo pasakyta, kad jei pagimdyčiau kūdikį iki numatyto termino, galėčiau paaukoti Rylei organus ir galbūt susitarti dėl susitikimo su kūdikiais, kurie juos gaus. Tuo metu mes su Dereku pažvelgėme vienas į kitą ir supratome, ką darysime. Nors negalėsiu pasiimti savo kūdikio į namus, galėsiu pasinaudoti jos gyvybe, kad suteikčiau galimybę kitoms motinoms“ – paaiškino Krysta.
Moteris nusprendė, kad leis Rylei pasilikti savo pilve. Žinojimas, kad jos dukra išgelbės kitus vaikus, suteikė jai drąsos, todėl ji nusprendė tęsti nėštumą.
Kūdikio gimimas
Gruodžio 24 dieną gimė mažoji Rylei. Ji svėrė 2,72 kg ir buvo 48 cm ūgio. Nors jai buvo suteikta tam tikra pagalba, kad palaikyti širdies ritmą, ji vis tiek parodė neįtikėtiną jėgą, kaip kūdikis, gimęs tokiomis sunkiomis aplinkybėmis.
Nuo pat pirmos akimirkos Rylei buvo mylima mažoji angeliukė. Tėvai beprotiškai ją mylėjo ir stengėsi kiekvieną akimirką praleisti su savo vaiku. Kadangi jai trūko didelės dalies smegenų, ji negalėjo išreikšti tiek daug emocijų, tačiau, pasak mamos, Rylei būdavo gana karšto būdo ir ji dažnai nusišypsodavo piktu žvilgsniu. Tėvai galėjo tik stebėti ir besąlygiškai mylėti savo vaiką.
„Ji buvo nuostabaus būdo“, – sako Krysta . „Ji ne verkdavo, tik darydavo piktas grimasas… Niekas nesitikėjo, kad ji ištvers taip ilgai. Mes vis dar esame šoke… Ji niekada nesiliovė manęs stebinti. Ji buvo tokia nuostabi.“
„Kai buvo nukirpta bambagyslė, paguldžiau ją ant krūtinės, oda prie odos, glosčiau ją ir verkiau, nes labai ją mylėjau“, – sakė Krysta. „Ji man buvo tokia tobula ir graži. Nors ji neturėjo smegenėlių. Nekreipiau į tai dėmesio, tiesiog buvau ją taip pamilusi“.
Naujųjų metų išvakarėse, praėjus savaitei po jos gimimo, Rylei pakilo į dangų. Pasak gydytojų, stebuklas, kad jai pavyko taip ilgai išgyventi. Jos tėvai turėjo galimybę laikyti ją ant rankų, apkabinti ir rūpintis ja. Jie jautė nusiraminimą žinodami, kad jų dukters dėka bus išgelbėti kiti vaikai.
Krysta ir jos draugas Derek nusprendė paaukoti dvi Rylei širdies puseles dviem vaikams. Jos plaučiai buvo paaukoti mokslinių tyrimų institutui tolesniems tyrimams.
Nors Rylei gyvenimas buvo trumpas, ji turėjo galimybę skleisti meilę ir viltį tiek savo tėvams, tiek kitiems vaikams.
Koks mielas angeliukas ji buvo!
Rylei tėvai nusprendė padaryti nuostabų dalyką dėl kitų vaikų, kuriems buvo reikalinga pagalba. Mūsų skausmas su Jumis. Visada turėsite ramybę žinodami, kad jūsų vaikelis yra gyvas kažkuriame kitame žmoguje, mylimas ir globojamas. Išlikite stiprūs šiuo sunkiu metu.
