Nėra nieko, ko tėvai bijotų labiau nei prarasti vieną iš savo vaikų. Paklauskite bet kurios mamos ar tėvo, ir jie jums pasakys tą patį.
Deja, su tokia realybe teko susidurti Lauros Hillier tėvams. Jų dukrai buvo diagnozuota leukemija, kai jai buvo vos 13 metų. Po ketverių metų gydytojai teigė, kad ji pasveiko, bet liga sugrįžo.
Laura, talentinga ir populiari Nelsono vidurinės mokyklos Ontarijuje (Kanada) mokinė, mirė 2016 m. sausio 20 d.
Jos šeima patvirtino liūdnas naujienas „Facebook“ puslapyje, kurį jie sukūrė tam, kad draugus ir sekėjus informuotų apie kovą su vėžiu.
„Ji kovojo drąsiai ir jūs visi ja didžiuojatės. Jos nusiteikimas, drąsa, stiprybė ir tyra siela spindėjo iki pat pabaigos“, – rašė jos šeima.
Norėdami pagerbti Laurą ir jos įkvepiančią drąsą, klasės draugai ir mokytojai padarė kažką tikrai ypatingo – papuošė jos karstą, kad parodytų, kaip visi ją myli ir jos pasiilgo.
Netrukus Lauros karsto nuotraukos pasklido internete… Tikrai nesunku suprasti, kodėl jos sulaukė tiek dėmesio.
Laura Hillier mirė 2016 m. sausio pabaigoje. Ji mirė būdama vos 18 metų. Kol Laura laukė transplantacijos, jos gyvybę pasiglemžė ūminė mieloidinė leukemija.
Ataskaitose teigiama, kad paauglė paliko šį pasaulį apsupta artimųjų. Ji mirė ligoninėje.
Lauros kova su vėžiu prasidėjo dar tada, kai jai buvo 13 metų. Tada jai buvo diagnozuota leukemija. Po ketverių sunkių metų, per kuriuos ji išgyveno daugybę gydymo etapų, medikai paskelbė, kad liga atsitraukė.
Deja, 2015 metų gegužę vėžys grįžo ir tapo dar agresyvesnis.
Laura, kuri lankė Nelsono vidurinę mokyklą Ontarijuje, Kanadoje, buvo žinoma dėl meilės muzikai ir teatrui.
Matyt, Lauros bendraklasiai nusprendė perimti įrašų skelbimo vidurinės mokyklos metraščiuose koncepciją ir pritaikyti ją Lauros laidotuvėms. Jie norėjo, kad su ja būtų atsisveikinta su meile, kurios ji nusipelnė kaip mylima draugė ir stropi mokinė.
Rezultatas buvo toks gražus, kaip ir buvo galima tikėtis. Lauros karstą puošė šeimos narių, draugų, kaimynų, mokytojų ir net ligoninės darbuotojų užrašai.
Lauros šeimą labai sujaudino toks palaikymas.
Viename iš įrašų buvo galima perskaityti šiuos žodžius: „Buvai muzikali ir gabi menui. Tu buvai supratinga. Tu buvai mano geriausia draugė“.
Kitas įrašas skelbė: „Tu labai drąsi ir stipri. Mūsų širdyse visada liksi didvyre“.
Violetinė buvo mėgstamiausia Lauros spalva, todėl bažnyčia buvo papuošta violetinėmis gėlėmis, o visi ceremonijos dalyviai vilkėjo violetinius drabužius.
Nereikia nė sakyti, kad Laura per anksti paliko šį pasaulį. Vis dėlto, džiugu matyti, kaip vietos bendruomenė parodė jai savo meilę.
Ilsėkis ramybėje, Laura.
