Vieną dieną australė Maddie Ritchie pabudo su geltonu gumbu dubens srityje. Gumbas augo vis didesnis ir palaipsniui tapo geltonai purpurinės spalvos`.
Merginai buvo tik 17 metų, o prieš pat 12-ą klasę kilo rimtų komplikacijų. Jai buvo sunku kvėpuoti, ją vargino šlapimo ir išmatų nelaikymas, ji vos galėjo lipti laiptais. Ji jautėsi bejėge.
Ligoninėje paaiškėjo priežastis: prie dubens buvo susiformavęs reto tipo vėžio sukeltas auglys. Jis buvo teniso kamuoliuko dydžio. Gydytojai Maddie suteikė tik 4 procentų galimybę išgyventi daugiau nei 3 mėnesius.
Pirmąjį mėnesį po diagnozės nustatymo paauglė labai išsigando, kad kitą dieną nebepabus. Norėdama įveikti stresą, ji pradėjo medituoti ir pozityviai mąstyti. Ji stengėsi įsivaizduoti, kad jos kūnas kovoja su augliu.
„Po maždaug 10 savaičių intensyvios chemoterapijos gavau radioterapiją. Jaučiau, kaip vėžys mažėja. Gumbas susitraukė. Tada man labai palengvėjo – mirties tikimybė sumažėjo. Bent šiuo momentu. Tai buvo neapsakomas jausmas!“ – pasakojo Meddie Ritchie.
Bet tai dar nebuvo finišo tiesioji. Dar laukė ilgi intensyvaus ir skausmingo gydymo mėnesiai. Maddie nukrečia šaltis, kai pagalvoja apie žiaurų laikotarpį:
„Mano inkstai neveikė ir aš galėjau nemiegoti tik 3 valandas per dieną. Likusią dienos dalį mane veikė morfinas ir stiprūs nuskausminamieji. Gydymo metu norėjau, kad būčiau mirusi, mažiausiai bent 10 kartų“.
Bet Maddie buvo stipresnė, nei gydytojai iš pradžių pamanė: ji nugalėjo vėžį, nors po kovos buvo visiškai išsekusi. Ji buvo sugniuždyta… Ji nežino, kaip gyvenimas klostysis toliau. Be to, dėl vėžio gydymo buvo pašalinta viena iš kiaušidžių, todėl ji gali nebeturėti vaikų…
Vis dėlto ji nusiteikusi optimistiškai. Jai buvo suteiktas antras šansas, ir ji visapusiškai juo pasinaudojo. Kova su vėžiu davė jai vertingų pamokų, ir tai padarė ją stipresne, nei bet kada!
„Jei patiriate tiek daug baimių, gyvenimas atrodo nuostabesnis. Tai keičia tave. Galite į tai žiūrėti neigiamai, bet aš nusprendžiau pažvelgti į teigiamą pusę. Radau savyje valios ir vilties, net jei atrodė, kad tunelio gale nėra šviesos“.
Maddie yra puikus pavyzdys, kaip reikia elgtis baisiose situacijose. Ji kovojo ir stengėsi, bet neprarado vilties – ir buvo apdovanota dar viena proga! Neigiamai žiūrint į tokią baisią situaciją, viskas tik dar labiau pablogės.
