Nors retkarčiais girdime istorijų apie jaunus žmones, uždirbančius pinigus iš skaitmeninio pasaulio dalykų, kurie vyresniajai kartai gali atrodyti nesuprantami, du danų paaugliai Vilhelm ir Jonas ryžosi tam, ką sugeba padaryti tikrai ne visi.
Draugai Vilhelm Winther Jørgensen ir Jonas Helmuth šalia savo mokyklos, jaukiose dirbtuvėse, vykdo savo dailidžių verslą. Danijos televizijos kanalui „TV Syd“ jie papasakojo, kad jiems smagu iš to užsidirbti pinigų, tačiau ne tai svarbiausia: abiem berniukams svarbiausia yra draugystė, o darbas su medžiu yra geriausia to dalis.
Du keturiolikmečiai iš Løsningo, nedidelio Danijos miestelio tarp Velje ir Horsenso, baigę mokyklą neina namo žaisti prie kompiuterio: du aštuntokai eina į staliaus dirbtuves. Čia abu berniukai gamina viską – nuo pjaustymo lentelių iki taburečių.
„Mūsų užpakaliukuose turbūt yra įberta šaunamųjų ginklų miltelių. Nenorime ramiai sėdėti prie kompiuterio ar skaityti knygų, todėl šiuo požiūriu tikriausiai esame šiek tiek ypatingi“, – Danijos televizijai „Syd“ pasakojo Vilhelm WintherJørgensen.
Tačiau ne pinigai yra vaikinų tikroji varomoji jėga. Kalbėdami apie valandas, kurias tenka skirti kiekvienam gaminiui, jie sako, kad jei kas nors nori dirbti tam, kad užsidirbtų pinigų, jie geriau rekomenduoja pradėti dirbti laikraštininku.
„Gaminiui pagaminti reikia daugybės valandų, todėl negalima žiūrėti į valandinį atlyginimą“, – sakė Jonas.
O ir uždirbti pinigai nenueina visų paauglių svajonių įgyvendinimui. Didžiąją dalį to, ką uždirba abu berniukai, išleidžia naujiems ir geresniems įrankiams.
Vilhelm ir Jonas džiaugiasi galėdami parodyti fizinį produktą, į kurį investavo daug savo laiko ir energijos. Būtent tai juos ir skatina užsiimti šia veikla.
„Nėra nieko geriau, kaip galimybė parodyti kai ką, kai gali papasakoti apie visas detales ir visą vykusį procesą“, – sako Vilhelm WintherJørgensen Danijos televizijai „Syd“.
„Ir yra labai puiku didžiuotis savo gaminiais“, – sakė jis ir pridūrė, kad gera jausti pasitenkinimą, kai pavyksta pasiekti gerą rezultatą.
Daugeliui gali kilti klausimas, kodėl abu vaikinai pradėjo savo verslą, o ne tik kartu vadovauja dailidžių įmonei.
Tai sąmoningas jų pasirinkimas. Jei jie turėtų bendrą įmonę, jie bijo, kad tai galėtų pakenkti jų gerai draugystei.
Jie baiminasi, kad galiausiai pradėtų konkuruoti vienas su kitu, be to, jų nuomone, darbo sąnaudos ir darbo užmokestis gali tapti iššūkiu bendroje įmonės veikloje.
Nes abiem berniukams, kurie taip pat yra klasės draugai, draugystė daug reiškia. Ir jie nenori rizikuoti, nors jų bendra aistra staliaus amatui suteikia pagrindą jų draugystei.
„Nedaug kur du žmonės turi tokį ypatingą pomėgį, todėl puiku, kad galime juo dalytis“, – sakė Vilhelm Winther Jørgensen.
„Be to, turime tai, apie ką galime kalbėtis ir kam abu jaučiame aistrą, kuo galime dalytis. Taip pat kartais išsiruošiame vienos dienos kelionei į Funeno miestą nusipirkti lentų, o tada smagiai praleidžiame laiką“, – pridūrė Jonas Helmuth.
Nors šiuo metu dviejų darbščių berniukų staliaus darbas teikia kuklias pajamas, tikėkimės, kad ateityje jis taps pelningesnis: nenuostabu, kad abiejų savamokslių dailidžių svajonių darbas yra darbas su medžiu. Galbūt ateityje jie sieks profesionalios staliaus karjeros?
