Matyti, kad jūsų vaikas labai blogai jaučiasi, visiems tėvams yra tarsi dūris į krūtinę, nes jūs darote viską, kas įmanoma, kad tik jis jaustųsi geriau. Tai gali būti tik gerklės skausmas ar šiek tiek prasidėjęs karščiavimas, tačiau jūs norėtumėte perimti jo ligą ir skausmą patys.
Tačiau minties, kad vaikas turėtų taip susirgti, kad jis ar ji neišgyventų, mes tikrai nenorime pajusti…
Susirgus Billo Kohlerio sūnui, pokalbis apie mirtį tapo neišvengiamas.
Aydenui buvo tik 9 metai, tačiau jis sirgo agresyvia ir reta smegenų vėžio forma – difuzine vidine pontine glioma (DIPG).
Vaikai, kuriems diagnozuotas šio tipo vėžys, paprastai miršta per vienerius metus.
Tačiau blogos naujienos tuo nesibaigė. Aydenas smegenų kamiene turėjo ne vieną, o du navikus.
Kaip ir visi tėvai, Billas bandė padaryti viską, ką galėjo, kad išgelbėtų savo sūnų, bet niekas nepadėjo.
Kai pagaliau suprato, kad sūnus neišgyvens, jis pažadėjo sūnui, kad padarys vieną dalyką: jis padarys viską, kad paskutinės Aydeno dienos būtų kuo geresnės.
Jis pasiėmė savo sūnų į stovyklavietę, kad paskutinį kartą kartu pamatytų žvaigždes.
„Mes stengėmės išnaudoti kiekvieną dieną, kokia ji buvo likusi, ir kiekvieną dieną darėme viską, ką tik galėjome,” – sako Aydeno mama Jennifer Zeigler.
Bet tada atėjo laikas, kurio visi labai bijojo. Aydenui darėsi vis blogiau. Jis nebegalėjo vaikščioti ar valgyti, jam buvo sunku kvėpuoti.
Galų gale jis nebegalėjo su tuo kovoti.
Nė vienas iš tėvų niekada neturėtų girdėti šių žodžių iš savo vaiko. Ką jūs atsakytumėte į kažką panašaus?
Billas atsakė vieninteliu žinomu būdu:
„Noriu pasakyti tau vieną dalyką. Jei su liga sunkiai kovojai ir jautiesi, kad jau viską viską padarei, tada pasiduoti yra visiškai gerai“.
„Noriu pasiduoti“, – tarė sūnus tėvui.
Aydenas mirė šių metų kovo 22 dieną, praėjus vos septyniems mėnesiams po diagnozės, ir jis turėjo paskutinį norą.
„Jei žmonės susirinks į mano laidotuves, noriu, kad jie šoktų, dainuotų ir fotografuotųsi,“ – sakė Aydenas. – „O jei kam kils klausimas, kodėl to norėjau, tai tam, kad taip mane prisimintų, pasakykite, kad buvau laimingas, linksmas, sportiškas, pasiaukojantis ir tikras kovotojas!“
Nors Aydenas ir mirė, ir jo nebėra žemėje, jo šeimai ir draugams prisiminimai apie jį visada išliks…
