Tėvai, auginantys specialių poreikių turinčius vaikus supranta, kad tai gali būti labai jautru, kai į vaiką spokso svetimi žmonės. O apie juos kažką šnabždantys žmonės – ypatingai liūdina.
Vaikai nenusipelnė, kad į juos spoksotų ir apkalbinėtų – jie negali nieko pakeisti, nes turi negalią.
Leah Carroll yra mama, gerai ir greitai atpažįstanti tiek nužvelgiantį žvilgsnį, tiek apkalbas. Sūnus Malach yra neįgalus, jis naudojasi invalido vežimėliu ir turi specialius įtvarus. Jis atrodo kitaip, nei kiti jo amžiaus vaikai, ką taip pat pastebėjo ir du berniukai restorane „Chick-fil-A“. Du berniukai rodė pirštais ir šnabždėjosi, dėl to mama turėjo jiems priminti, kad tai nėra mandagu ir taip elgtis negalima.
Tada ji padarė kai ką labai netikėto – tai sujaudino Leah iki ašarų. Ji nusivedė sūnų prie Malach ir prisistatė. Ir jos rodoma užuojauta nepasirodė nemandagi Leah, kuri apie šį įvykį parašė „Facebook“ paskyroje.
Perskaitykite žemiau parašytus nuoširdžius žodžius.
„Buvo labai nemalonu, kai jūsų 5 metų sūnus parodė į mano sūnų, kuris sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir sušuko: „Mama, pažvelk į tą berniuką!“
„Jūs prie jų palinkote ir liepėte jam ir jo 3 metų broliui tokių dalykų nesakyti bei nerodyti, ir nespoksoti taip nemandagiai. Bet kaip ir būna dažniausiai, jauni ir smalsūs vaikai nuolat spokso ir garsiai klausinėja, kodėl mano sūnus yra kitoks. Kai supratote, kad jiems nepadės jūsų pastabos, pamačiau, kaip pasikeitė jūsų veidas. Giliai įkvėpėte ir atradote tam drąsos“.
„Jūs atsivedėte savo berniukus prie mūsų ir pasakėte:„ Aš esu įsitikinusi, kad jie nori sužinoti jūsų vaiko vardą“. Jie prisistatė Malachui ir jis iškart pradėjo neapsakomai gražiai šypsotis – jis taip pat pradėjo šnekėti“.
„Džiaugsmas jo veide privertė mane nubraukti keletą ašarų. Jis mėgsta savo amžiaus vaikus, tačiau tiek daug vaikų bijo ateiti ir su juo pasikalbėti. Jūsų berniukai nuolat klausinėjo apie įtvarus, neįgaliojo vežimėlį, kodėl neveikia jo kojos ir kodėl jis taip laiko burną. Jūs skyrėte laiko išmokyti savo sūnus kažko naujo čia ir dabar, ir padėjote suprasti, ką reiškia būti kitokiu. Kad skirtumų nereikia bijoti. Ir kad labai gera yra užduoti klausimus atvirai, o ne už akių“.
„Labai ačiū, kad suteikėte mano sūnui galimybę pabendrauti su jūsų vaikais. Ačiū, kad esate mama, kuri stengiasi išmokyti savo vaikus, užuot tiesiog bandžiusi juos nutildyti. Vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, motinoms reikia išsiugdyti storą odą – mes priprantame, kai svetimi žmonės nužvelgia ir apie juos šnabždasi. Turėkite omenyje, kad mus įžeisti reikia daug pastangų, ypač, kai pastabas sako maži vaikai“.
„Taigi, dėkoju mamai, kuri buvo Chick-fil-A restorane, kad privertėte mano sūnų nusišypsoti!”
