Mergytė žiūri į Lenkijos pabėgėlių stovyklą ir tampa viena iš 875 000 ukrainiečių, pabėgusių nuo Rusijos invazijos. Ji atrodo išsekusi ir yra puikus pavyzdys, kaip daugelis pabėgėlių atrodo radę saugų Pšemislyje, Rytų Lenkijoje.
Mergytė tarsi prilipusi prie lango, ji su rožine palaidine ir žiūri į chaotiškus žmones, bet ne į bombardavimo sugriautus miestus. Savanoriai teikia pagalbą ir rūpinasi pabėgėliais šiame Lenkijos mieste, esančiame nelabai toli nuo vakarų Ukrainos miesto Lvivo.
Daugelis pabėgėlių slėpėsi Ukrainos rūsiuose nuo negailestingo bombardavimo ir skubiai susikrovė viską, ką turėjo, prieš išvykdami traukiniais į kitas šalis. Kiti pabėgėliai pasakojo apie baisius išbandymus norint patekti į Rumuniją, Slovakiją, Vengriją ir Moldovą. JT pranešė, kad nuo praėjusios savaitės išpuolio žuvo daugiau nei 136 civiliai, o 875 000 žmonės pabėgo iš Ukrainos.
Kelias dienas praleidęs rūsyje, bijodamas bombų Pietų Ukrainoje, 15-metis Arsenas ir jo mama Irina pasiekė Moldovą, tačiau paauglys jau nori grįžti namo. Arsenas apibūdino siaubą, kurį šeima jautė būdama pastato rūsyje tris ar keturias dienas, kol nusprendė išvykti. „Šis košmaras turi baigtis“, – sakė Irina su ašaromis akyse ir drebėdama. Tačiau labiau nei šaltis ją kankino baimė.
„Padėtis Ukrainoje blogėja“, – sakė mokytoja naujienų agentūrai, apkabindama savo du mažus šunis, suvyniotus į antklodes. „Štai kodėl turėjau priimti šį sunkų sprendimą ir išeiti“. Skubėdama supakuoti dokumentus ir drabužius dviems paaugliams sūnums, Irina paliko savo mamą, nes ji nenorėjo išvykti iš Juodosios jūros uostamiesčio Odesos. Netgi Palancoje visą naktį girdėjosi šalia sienos skrendančių lėktuvų garsai. Pabėgėlių srautas nerodo sumažėjimo ženklų.
JT pabėgėlių agentūros duomenimis, praėjusią savaitę prasidėjus invazijai, į Moldovą, esančioje tarp Rumunijos ir Ukrainos, atvyko beveik 80 000 pabėgėlių. „Nuo vaikystės kalbu rusiškai, bet esu ukrainietė“, – sakė Irina. Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ji apibūdino kaip „pabaisą“. „Jis sako, kad nori padėti ukrainiečiams, bet man jo pagalbos nereikia“, – sakė 40-metė, kuri atsisakė nurodyti savo pavardę.
Siaurame kelyje, vedančiame į pasienio postą, vėlai antradienį susidarė didžiulė spūstis, kurioje automobiliai vežė Ukrainos pabėgėlius. Šimtai pabėgėlių, daugiausia su vaikais, ten apsikabino ir guodėsi, o savanoriai dalino arbatą, kavą ir užkandžius. „Atvyks ir tavo brolis, pamatysi“, – 50-metė Liudmila ramino draugę, kuri poste atsidūrė viena su ketverių metų sūnumi ant rankų.
Daugeliui pabėgėlių, kaip ir Liudmilai, reikėjo transporto, kad pasiektų Moldovos sostinę Kišiniovą ar kaimyninę Rumuniją – jie su savanoriais ar giminaičiais įsprausdavo į automobilius tarp lagaminų ir kitų paskubomis supakuotų daiktų ryšulių. Kiti vaikščiojo po pasienio postą, bandydami rasti bent kokią ramybę.
Kitas pabėgėlis buvo 17-metis Aleksejus, kuris pakartojo daugelio ukrainiečių mintis prieš lipdamas į autobusą vykti į Kišiniovą. „Mes norime gyventi savo šalyje, laisvoje, be Rusijos kariuomenės“.
Moldova yra viena skurdžiausių Europos šalių, kurioje gyvena apie 2,6 mln. gyventojų, o nuo 1990-ųjų pradžios beveik trečdalis jos gyventojų išvyko dėl didelio nedarbo šalyje.
Šaltinis: dailymail.co.uk
