Tai tinka visoms motinoms, kurios… Visą naktį sėdi su sergančiais mažais vaikais ant rankų, valydamos jų vėmalus, susimaišiusiais su visokiais kūdikių maisto produktais, – „Taip, mano drauge, tai yra mamos“.
Jos visą naktį vaikščioja po namus su vaikais, kai jie nesiliauna verkę.
Tai tinka visoms motinoms, kurios vaikus veda į mokyklą, treniruotes, gamina pyragus ir siuva kostiumus ar sukneles. Ir visoms motinoms, kurios viso to nespėja, nes, norėdamos apmokėti sąskaitas, jos turi nuolat dirbti.
Tai tinka ir visoms mamoms, kurios pagimdė vaikus, kurių niekada nebepamatys. Ir motinoms, kurios įsivaikino šiuos vaikus ir suteikė jiems visą savo meilę.
Tai tinka visoms motinoms, kurios stovėjo it sustingusios futbolo varžybų nuošalyje, užuot laukusios savo automobilyje. O kai vaikai paklaus: „Ar tu mane matei, mama?“, jos galėtų atsakyti: „Žinoma, aš tai mačiau, ir niekada to nepraleisčiau.“
Tai tinka visoms mamoms, kurios susėdo su savo vaikais ir paaiškino jiems, iš kur atsiranda vaikai. Ir visoms mamoms, kurios norėjo tai padaryti, bet negalėjo.
Visoms mamoms, kurios visus metus du kartus per vakarą skaitė tą pačią pasaką prieš miegą. „Dar vieną kartą, mama?!“
Tai tinka visoms motinoms, kurios dar prieš einant vaikams į mokyklą, išmokė juos susirišti batus. Ir visoms motinoms, kurios vietoje to naudojo specialias „Velcro“ juosteles.
Tai tinka visoms motinoms, kurios mokė savo sūnus gaminti maistą ir siūti, o dukteris – būti drąsiomis ir stipriomis.
Tai tinka visoms motinoms, kurios minioje žmonių atsisuka automatiškai, kai mažas balsas sako „Mama?“, nors žino, kad jų pačių vaikai yra namuose.
Tai tinka visoms mamoms, kurios su pilvo skausmais išleido vaikus į mokyklą ir patikino, kad jei jiems bus negera, jos ten kaip mat atvyks ir jau po valandos, paskambinus iš mokyklos, jos būna ten.
Visoms mamoms, kurios iki kraujų nusikramto lūpas, kai 14-metė nusidažo plaukus žaliai.
Ką reiškia būti gera mama? Ar tai kantrybė? Galia? Platūs klubai? Menas mokėti prižiūrėti vaikus, gaminti maistą ir įsiūti marškinių sagą… O gal viskas tuo pačiu metu? O gal tai tiesiog plakanti širdis? O gal tai skausmas, kurį jaučiate, matydami, kaip sūnus ar dukra dingsta gatvėje, pirmą kartą išeidami į mokyklą?
Visoms mokyklų susišaudymų aukų mamoms. Išgyvenusių vaikų motinoms ir visoms motinoms, kurios su siaubu sėdėjo prie televizoriaus.
Tai tinka visoms motinoms, kurios su ašaromis akyse padėjo gėles ant savo vaikų kapų, vaikų, kurie mirė per nelaimingus atsitikimus, ligas ar sunkiai suprantamas savižudybes.
Tai tinka visoms jaunoms motinoms, kurios kovoja su vystyklų keitimais ir miego trūkumu. Ir vyresnėms mamoms, kurios išmoko ar vis dar mokosi neišprotėti. Dirbančioms motinoms, vienišoms motinoms ir ištekėjusioms motinoms. Močiutėms, kurios savo išmintimi ir meile įkvepia savo suaugusius vaikus ir anūkus. Motinoms, turinčioms pinigų ir motinoms, neturinčioms jų.
Tai skirta jums visoms! Taigi, laikykitės! Nedvejodami pasidalykite šiuo straipsniu su kitomis motinomis ir savo draugais „Facebook“ tinkle.
