Katarakta arba akies lęšiuko drumstis, tai akies lęšio drumstumas arba skaidrumo praradimas bet kurioje jo dalyje. Tai yra labiausiai paplitęs akių sutrikimas ir dažna negrįžtamo regėjimo praradimo priežastis.
Labiausiai paplitusi forma yra ta, kuri atsiranda su amžiumi (dažniausiai nuo 60 iki 65 metų), nors yra ir kitų priežasčių. Straipsnyje mes atidžiau patyrinėsime pagrindines kataraktos atsiradimo priežastis ir taikomus jos gydymo būdus.
1. Kokie yra kataraktos simptomai?
Dėl kataraktos pablogėja regėjimas į tolį, prarandamas spalvų intensyvumas ir akinimas arba atsiranda fotofobija (diskomfortas dėl šviesos) ir kontrasto jautrumo praradimas. Tirštėjant lęšiui, jie taip pat gali sukelti trumparegystę (dėl to gali atsirasti neryškus matymas iš nedidelio atstumo, bet geresnis matymas iš arti), taip pat astigmatizmą, kuris pažeidžia tiek regėjimą į tolį, tiek regėjimą iš arti.
Katarakta sergantys pacientai dažnai blogai mato naktį ir (arba) jiems reikia daugiau šviesos ir didesnio kontrasto, kad būtų galima skaityti.
Kitas kai kurių tipų kataraktos simptomas yra „dvigubas matymas“ arba vienos akies monokulinė diplopija (regos sutrikimas, kai dvejinasi matomi daiktai), kurią sukelia arba dėl kataraktos atsiradęs astigmatizmas, arba pakitęs šviesos skaidymas lęšyje. Daugelis kataraktos simptomų atsiranda dėl pakitusios šviesos sklaidos. O visi šie sutrikimai yra glaudžiai susiję, todėl pirminę priežastį geriausiai diagnozuos specialistas.
2. Kokios yra kataraktos atsiradimo priežastys?
Lęšis yra organas, kuris auga visą gyvenimą. Branduolyje susidarančios skaidulos sukuria vis daugiau sluoksnių, kol šios skaidulos susikaupia ir ją formuojantys baltymai denatūruojasi (sensta). Tai dažniausia kataraktos priežastis, todėl ši liga pirmiausia yra siejama su amžiumi. Pirmieji požymiai dažniausiai atsiranda sulaukus 55–60 metų, nors juos galima pastebėti ir anksčiau, ir gana dažnai jie atskleidžia tam tikro laipsnio kataraktą trumparegiams jauniems žmonėms, kuriems yra didelė trumparegystė.
Kitos priežastys:
- Ultravioletinės spinduliuotės poveikis. Ultravioletinė spinduliuotė (UVA) pagreitina lęšio senėjimo procesą, nes padeda oksiduoti augančias ląsteles ir denatūruoti jas gaminančius baltymus. Norint to išvengti, geriausia nešioti akinius nuo saulės su 100 % UVA filtru.
- Tam tikri aplinkos ar darbo veiksniai gali būti siejami su didesne kataraktos rizika, pavyzdžiui, stiklo pūtėjai, kepėjai, virėjai ir kt.
- Tam tikros sisteminės ligos, ypač diabetas, gali pagreitinti senėjimo procesą. Yra ir kitų ligų, susijusių su ankstyva kataraktos pradžia, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, nutukimas, neurologinės ligos ir kt.
- Viskas, kas liečiasi ar atsitrenkia į lęšį, toje srityje sukels kataraktą. Poveikio intensyvumas lems jo laipsnį ir tankį.
- Ankstyva katarakta gali būti paveldima. Dažnai tais atvejais, kai katarakta atsiranda gana jauname amžiuje, palikuonys gali turėti tą pačią problemą.
- Kataraktą gali sukelti tam tikrų vaistų vartojimas, pvz.: geriamieji kortikosteroidai, pakaitinė hormonų terapija, vaistai cholesterolio kiekiui mažinti ir kt.
- Yra įrodymų, kad kataraktos atvejų padaugėja rūkant ir vartojant alkoholį.
- Tam tikros sąlygos, sukeliančios akių uždegimą, pvz., uveitas (akies kraujagyslinio dangalo struktūrų uždegimas).
Katarakta gali atsirasti atliekant intraokulines operacijas, tokias kaip vitrektomija (procedūra, skirta gydyti chirurgines tinklainės ligas) arba implantuojant akies lęšius, pvz., ICL (jie implantuojami prieš akies rainelę).
3. Gydymas
Kataraktos operacija labai efektyvi ir statistiškai nesukelia komplikacijų. Operacijai taikoma vietinė anestezija (tik lašai) ir sedacija arba peribulbarinė (su anestetiko injekcija aplink akis). Tik išimtiniais atvejais svarstoma apie bendrąją nejautrą.
Naudojama fakoemulsifikacija – specialus operavimo metodas. Šios operacijos metu lęšiukas yra ultragarsu susmulkinamas akies viduje ir išsiurbiamas per maždaug 2–3 mm pjūvį. Lęšiukas yra tarsi savotiškas „maišelis“, kurį chirurginiu būdu galima „atidaryti“ ir per šia mikroertmę išsiurbti jo turinį (pasenusias ląsteles). Pats apvalkalas yra išsaugomas, o į jį galima įdėti dirbtinį lęšiuką. Tokio tipo operacija trunka 20–30 minučių ir yra atliekama ambulatoriškai. Pacientas atvyksta į kliniką, jam atliekama operacija ir pranykus anestezijos poveikiui galima tą pačią dieną keliauti namo.
