„Atsiprašau“ yra per daug svarbus žodis, kad jį būtų galima vartoti bet kur.
Daugeliui iš mūsų atsiprašymas tapo savotišku refleksu. Turbūt nenuostabu, juk visi esame socialūs sutvėrimai. Atsiprašymas yra mūsų žmogiškosios prigimties dalis, ir natūralus instinktas siekti pripažinimo ir priklausomumo jausmo. Nėra nieko blogo atsiprašyti, bet tik tuo atveju, jei atsiprašymas yra tinkamas ir naudingas.
Tačiau per dažnas atsiprašymas turi savo kainą. Pirma, įprotis atsiprašinėti silpnina jausmus, kai jie yra pagrįsti. Antra, dėl to atrodote mažiau pasitikintys savimi, o tai galiausiai virsta tikru nepasitikėjimu savimi.
Taigi, kaip nustoti atsiprašinėti refleksyviai ir grąžinti atsiprašymams jų tikrąją galią? Tai paprasta – jei nuolat atsiprašinėjate, tiesiog nustokite tai daryti! Štai 9 būdai, kaip sustabdyti atsiprašymų žaidimą.
- Išmokite suprasti, kada nereikia atsiprašyti.
Galite pradėti mažinti nereikalingų atsiprašymų skaičių pripažindami tai, kas nuo mūsų veiksmų nepriklauso. Kam atsiprašinėti dėl dalykų, kurių negalime kontroliuoti? Pavyzdžiui, dėl blogo oro per susitikimą su draugu. Pasivaikščiojimo metu lietus iš tiesų gali sugadinti nuotaiką, tačiau tai nereiškia, kad turime dėl to atsiprašinėti.
Dar viena dažnai pasitaikanti klaidinga frazė – kai sakome: „Atsiprašau už sutrukdymą“. Daugeliu atvejų tai reiškia, kad mums reikalinga informacija arba norime, kad kitas asmuo padarytų mums ką nors, kas yra jo tiesioginė pareiga. Pasirodo, mūsų prašymas visiškai pagrįstas ir pateisinamas. Žinoma, būna ir tokių atvejų, kai mums reikia ką nors iš jo ar jos gauti ne jo pareigų atlikimo metu arba kai mes iš tiesų labai kam nors trukdome. Tuomet atsiprašymas yra tinkamas ir mandagus. Jei mūsų prašymas yra laiku ir pateisinamas, atsiprašinėti nereikia.
- Atlikite reikiamus pakeitimus.
Jei atsiprašinėjate dėl tam tikro dalyko, pasistenkite suprasti problemos priežastį. Gali pakakti padaryti keletą nedidelių pakeitimų, kad nereikėtų atsiprašinėti. Pavyzdžiui, jei nuolat vėluojate (tai viena iš dažniausių atsiprašymo priežasčių), galbūt reikėtų persvarstyti, kaip reikia susiplanuoti savo dieną, kad nereikėtų atsiprašinėti.
- Būkite atviri ir sąžiningi.
Daugeliu atvejų gera atsiprašymo alternatyva gali būti paaiškinimas. Jei jūsų vaikas verkia per nuotolinio darbo konferenciją, neatsiprašykite skambinančiųjų, bet paaiškinkite, kad jis praleido pietų miegą. Neatsiprašinėkite dėl triukšmo fone – pasakykite skambinantiesiems, kad vyksta nedideli remonto darbai. Jei jums ko nors reikia skubiai, galite tai paaiškinti kitam asmeniui arba padėti jam nustatyti prioritetus, kad galiausiai gautumėte tai, ko norite.
- Išmokite pamoką.
Jei kas nors nepavyksta pagal planą (net jei tai mūsų kaltė), neatsiprašinėkite, bet priimkite tai, kas įvyko, ir padarykite išvadas. Leiskite asmeniui suprasti, kad suprantate jo susirūpinimą: „Nepasisekė taip, kaip buvo planuota, bet kitą kartą tai darysiu kitaip“.
- Pasijuokite iš to.
Humoras dažnai gali sušvelninti situaciją geriau nei bet koks atsiprašymas. Svarbu mokėti „perprasti“ susirinkusiųjų nuotaiką ir suprasti, ar jūsų juokeliai čia yra tinkami. Geras juokas ir komentaras gali labai pagelbėti esamoje situacijoje.
- Empatija yra geriau nei užuojauta.
Užuojauta: „Atsiprašau dėl to, kas nutiko.“ Empatija: „Panašu, kad jums buvo labai sunku“. Užuojautoje nėra nieko blogo, tačiau būtent empatija yra galinga priemonė, padedanti užmegzti sąžiningą dialogą ir pagilinti santykius. Be to, empatija gali būti panaudota tam, kad kitam asmeniui nereikėtų už ką nors atsiprašinėti.
- Būkite dėkingi.
Jei per daug atsiprašinėjimo mažina mūsų savivertę, tai dėkingumas turi priešingą poveikį. Išreikšdami dėkingumą, tuo pačiu pageriname savo nuotaiką. Be to, tai gali būti užkrečiama. Todėl užuot atsiprašę už vėlavimą, geriau padėkokite susirinkusiems už kantrybę. Svarbu leisti jiems žinoti, kad juos matote ir vertinate.
- Neatsiprašinėkite, kad rūpinatės savimi.
Niekada neturėtumėte atsiprašinėti už tai, kad skiriate laiko sau, ypač kai tai būtina. Kartais tenka kam nors pasakyti „ne“. Kovodami už savo interesus, mes primename mintį, kad visada turime skirti laiko ir sau.
Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad kai nesirūpinu savimi (pavyzdžiui, nepakankamai išsimiegu), esu labiau linkęs pasakyti ar padaryti tai, dėl ko vėliau gailiuosi. Arba iš anksto atsiprašinėju už dalykus, kurių negaliu padaryti, nes esu per daug pavargęs. Jei dabar neatsiprašinėsime už tai, kad skiriame laiko sau, sumažinsime tokių atsiprašymų poreikį ateityje.
- Parodykite šiek tiek atlaidumo sau ir kitiems.
Būkite sau labiau atlaidūs. Nepriekaištaukite dėl to, kad jaučiatės patogiai ar nepatogiai. Šį atlaidumą skirkite ir aplinkiniams, nes niekada nežinote, su kokiais sunkumais susiduria kiti žmonės.
