Šiais laikais sena indauja, spintelė ar ta pati sovietinė sieninė spinta, liūdnai stovinti kažkur tamsiausioje buto kambario gilumoje, savininkams kelia tik melancholiją, o elegantiškiems svečiams tampa priežastimi įžeidžiantiems humoristiniams komentarams. Tačiau kažkada tokie baldai buvo laikomi aukštu namo savininkų klestėjimo ir gerovės ženklu.
Kodėl viskas pasikeitė taip dramatiškai, ir ar senas komodas, pirktas devintojo dešimtmečio pabaigoje, galima paversti pasididžiavimo objektu? Sakome „Taip“, ir šiame straipsnyje norime apie tai pakalbėti plačiau.
Sena spinta ar indauja kaip prabangos prekė
Mažai kas žino, kad Švedijoje „bufetai“ atsirado ir buvo plačiai naudojami jau XVII amžiaus antroje pusėje. Vėliau tokie baldai pradėjo atsirasti turtinguose prancūzų namuose, o laikui bėgant išpopuliarėjo angliškai kalbančiose šalyse.
Tuo metu indaujų rūšių buvo šimtai. Visos jos buvo skirtingo dydžio ir aukščio, tačiau funkcinis vaidmuo buvo toks pat. Jose galėjo būti laikomi tik brangiausi indai (dažniausiai šeimos porcelianiniai) ir stalo serviravimo reikmenys.
Indauja, kokią dabar turime virtuvėse, iš tikrųjų yra supaprastinta senovinės indaujos versija. Tai galima suprasti pagal pagrindinius šių interjero elementų skiriamuosius bruožus. Paprastai kasdienės indaujos būdavo statomos virtuvėse arba valgomuosiuose ir ten laikydavo kasdienius virtuvės reikmenis.
Tačiau šventinės indaujos užėmė didžiulę vietą svetainėje, kad neužimtų daug vietos ten, kur virdavo gyvenimas ir būdavo ruošimas maistas. Jos puikiai tiko proginiams indams laikyti. Nykstant dvarų kultūrai ir „ponams“ bei „tarnams“, išnyko ir toks indaujų pasiskirstymas ir dabar turime vieną indaują, skirtą praktiškiems indams laikyti.
Antra, paprastai šventinė indauja turi tris skyrius, o paprasta indauja – ne daugiau kaip du. Ir, trečia, ne mažiau svarbus skirtumas yra tas, kad tarp dviejų pagrindinių šventinės indaujos dalių yra niša, o viršutinė indaujos vitrina stovi tiesiai ant indaujos.
Antikvariniai baldai moderniame interjere
Nors manoma, kad tokie baldai yra brangūs ir tik nostalgiją seniems laikams jaučiantys dar mano, jog šie baldai yra vertingi, tačiau tai nėra tiesa. Po truputį pradeda grįžti senovinių dekoro elementų mada. Populiarėjant aplinkos apsaugai, jaunimas ėmė jautriau reaguoti į tokius dalykus. Dabar, užuot neapgalvotai išmetę senus baldus, žmonės vis dažniau bando rasti būdų, kaip suteikti jiems šansą naujam gyvenimui, o tai yra gera žinia.
Beje, daugelis žmonių tai padaro tiesiog puikiai! Restauruotos indaujos puikiai atrodo ne tik užmiesčio namuose, bet ir naujuose pastatuose, suteikdamos namų interjerui prašmatnaus Provanso stiliaus.
Kaip manote, ar verta tokius baldus laikyti savo namuose?
