Ekspertai suprojektavo instaliaciją, su kuria jūs galite transformuoti paprastą vandenį taip, kad jis sunaikintų mažus biologinius objektus. Ši nauja technologija padeda kovoti su koronavirusu.
Skolkovo mokslininkai nustatė, kad šalta plazma apdorotas vanduo gali veiksmingai kovoti su bakterijomis, grybeliais ir virusais, įskaitant koronavirusą SARS-CoV-2.
Ekspertai suprojektavo instaliaciją, su kuria jūs galite transformuoti paprastą vandenį taip, kad jis galėtų naikinti mažus biologinius objektus. Susidaręs skystis sutrikdo patogenų gyvybinę veiklą dėl reaktyvių deguonies rūšių ir hipochlorinės rūgšties veikimo.
Ši technologija susideda iš šaltos plazmos – dujų, pagamintų iš įkrautų ir neįkrautų dalelių, susidarymo – ir vandens, kurio atomai praranda dalį elektronų ir dėl to nebegali prisijungti prie H2O molekulės. Šio proceso pasekmė yra įvairių formų deguonies ir vandenilio atsiradimas, kurie pažeidžia virusų ląsteles.
Gautą skystį galima tepti ant medicininių kaukių, įvairių paviršių, taip pat galima skystį tiesiog papurkšti ore ir taip kovoti su viruso dalelėmis. Gautas produktas, skirtingai nuo alkoholio ir baliklių tirpalų, kaip teigia rusai, yra visiškai saugus kūnui.
Rusijos mokslų akademijos narys Sergejus Netesovas, komentuodamas mokslininkų iš Skolkovo darbą, teigė, kad tokio vandens, turinčio dezinfekavimo savybes, gavimo būdas iš principo yra perspektyvus. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad šią technologiją reikia dar labai patobulinti. Pasak Netesovo, būtina patikrinti šio skysčio poveikį virusams, kurie turi lipidų membraną – tai apima ir koronavirusą.
Mokslininkai ištyrė, kaip koronavirusas „keliauja“ po organizmą
Virologų komanda – profesorius Christianas Droostenas („Charité“) ir profesorius Clemensas Wendtneris (Miuncheno Schwabingo klinika) – rekonstravo koronavirusinės infekcijos kelią. Ekspertai nustatė, kad norint diagnozuoti ligą, nepakanka vieno tyrimo.
Buvo tiriami nosies ir ryklės tepinėlių ir kosulio skreplių mėginiai, taip pat išmatų, kraujo ir šlapimo mėginiai. Mėginiai buvo paimti iš devynių pirmųjų pacientų, susirgusių koronavirusu, Schwabingo regione.
„Pacientai, kuriais mes rūpinomės, buvo vidutinio amžiaus”, – pasakoja Wendtneris. „Apskritai jiems buvo lengvi, į gripą panašūs ligos simptomai, jie taip pat prarado uoslę ir skonį.”
Mokslininkų pastebėjimai: pirmą savaitę po simptomų atsiradimo labai padidėjo viruso išsiskyrimas iš paciento gerklės ir skreplių kosėjant, tada rodikliai pradėjo mažėti. Maždaug devintą dieną virusas nebebuvo išskiriamas iš gerklės.
Gydytojai turėjo įtarimų, kad testas, naudojant gerklės tepinėlius, nėra visiškai tikslus. Tie žmonės, kuriems koronaviruso testas buvo neigiamas, gali nešioti infekciją, nes virusas vis dar yra kūne, net jei patogenų nerandama gerklėje.
Daugelis užsikrėtusių žmonių nežino, kad serga, nes neturi jokių simptomų. Manoma, kad tai gali būti nuo 25 iki 50 % užsikrėtusiųjų. Bet net ir be simptomų užsikrėtę žmonės gali užkrėsti kitus.
Manoma, kad koronavirusas gali daugintis ne tik plaučiuose
SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis ligą COVID-19, gali daugintis žmogaus organizme ne tik plaučiuose. Viršutiniai kvėpavimo takai ir žarnynas taip pat yra infekcijos šaltiniai. Apie tai kalba vokiečių ir britų mokslininkų tyrimas, praneša Rambler.
Specialistai atliko išsamią devynių COVID-19 atvejų analizę. Iš kiekvieno paciento paimtuose mėginiuose viruso kiekis pirmąją savaitę po ligos simptomų nustatymo buvo ypač gausus ryklėje.
Be to, to paties paciento viršutiniuose kvėpavimo takuose ir plaučiuose buvo rasta skirtingų SARS-CoV-2 padermių. Tai rodo nepriklausomą jų vystymąsi viena nuo kitos. Mokslininkai teigia, kad šlapime ir kraujyje SARS-CoV-2 testas nė vienam pacientui nebuvo teigiamas.
Ekspertai mano, kad SARS-CoV-2 buvimas viršutiniuose kvėpavimo takuose prisideda prie nematomo infekcijos perdavimo nuo pacientų, sergančių lengva ar besimptome forma.
