Mums kyla noras sugnybti pūstus mielo kūdikio skruostus. Kiekvieną kartą, kai pamatome ką nors mielo, tiesiog turime tai padaryti. Mums patinka žnaibyti ne tik žmonių, bet ir mažų šuniukų skruostus. Tai vadinama „miela agresija“. Tyrimai parodė, kad tai normalu.
Ką reiškia „miela agresija“?
Aplink mus yra tiek daug mielų dalykų. Kartais tie dalykai mus daro agresyvius, bet gražiu, nekenksmingu būdu. Nesijaudinkite, tai dažnas reiškinys, sako psichologė Katherine Stavropoulos.
Jos „mielos agresijos“ tyrimas buvo paskelbtas „Frontiers in Behavioral Neuroscience“ leidinyje. Buvo nustatyta, kad „miela agresija“ jokiu būdu nekenkia kitiems. Kai žmonės nori daryti šiuos dalykus, jie nenori įskaudinti kitų. Mokslininkė taip pat išsiaiškino, kad žmonės gali patirti „mielą agresiją“ įvairiais būdais ir jiems nereikia dėl to jaudintis.
Žmonės mano, kad tam tikrų savybių kūdikiai yra mielesni
Miela agresorė yra ir psichologė Katherine Stavropoulos. Ji ir jos tyrimų grupė fiksavo 54 jaunų suaugusiųjų smegenų neuronų svyravimus. Tyrimo dalyviams buvo parodytos gyvūnų ir žmonių nuotraukos bei stebėta, kaip vyko svyravimai. Kai kurios tyrimo metu parodytos nuotraukos buvo paprastos, o kitos buvo mielų vaikų ir gyvūnų su dideliais skruostais, didelėmis akimis ir mažomis nosytėmis nuotraukos.
Tyrimai atskleidė, kad mielos nuotraukos sukuria daugiau aktyvumo žmogaus smegenyse, o tai savo ruožtu siejama su emocijomis. Be to, kuo žmogus agresyvesnis, tuo didesnis smegenų veiklos kintamumas. Taigi tai, kad žmonės nori suimti šuniuko skruostus ir sugniaužti putlius vaiko skruostus, gali būti suprantama kaip didelių smegenų veiklos svyravimų požymis. Taip atsiranda „miela agresija“.
Vaikai ar gyvūnų jaunikliai verčia mus juos liesti ir žnybti jiems skruostus
Remdamasi psichologės Stavropoulos tyrimu, Oriana Aragon atliko kitą tyrimą. Kai ji rodė žmonėms mielas kūdikių nuotraukas, jiems pasireiškė „miela agresija“, kuri buvo pakankamai stipri, kad žmonės sugnybtų, suspaustų ir įžnybtų vaikams skruostus.
Kito eksperimento metu žmonės, pamatę mielų vaikų nuotraukas, dažniau parodė tokią reakciją nei tie, kurie matė suaugusių nuotraukas. Vadinasi, jei žmonėms bus suteikta galimybė žnaibyti, kramtyti ir kandžioti mielus daiktus, jie niekada to neatsisakys. Tačiau Aragon paaiškino, kad tame nėra pavojaus.
„Vaikų schemos“ priverčia mus galvoti, kad jie yra mieli
Mes sužinojome, kodėl norisi žnybtelėti kūdikiui skruostą. Bet kodėl vaikai mums atrodo tokie mieli? Pasak Konrado Lorenzo, egzistuoja „vaikų schema“. Ji daro vaiką meilesnį. Tai reiškia fiziologines vaiko kūno ypatybes – didelę galvą, mažą veidą, dideles apvalias akis, mažas ausis, trumpą nosį, putlius skruostus ir pan.
Dar įdomiau tai, kad šie mieli vaizdai, sukeliantys „mielą agresiją“, padidina vaikų ir gyvūnų jauniklių gyvybingumą.
Ar kada nors patyrėte „mielą agresiją“?
