Šis tekstas skirtas tiems, kurie jaučiasi emociškai išsekę. Tiems, kurie labai stengiasi, bet viduje jų siela yra tuščia…
Tikriausiai ne kartą ryte esate atsibudęs pavargęs, nes negalėjote užmigti, kai 3 valandą nakties jus apėmė pažįstamas vienatvės jausmas, prie kurio jau buvote pripratęs. Ir jūs matote, kaip visi aplinkiniai stebisi, galvojate, ką darote ne taip. Jie stebisi, kodėl jūs negali jaustis geriau. Norėtumėte nustoti būti toks jausmingas. Jūs pavydite tiems žmonėms, kurie nesirūpina niekuo, išskyrus save, ir net neįsivaizduoja, kaip jūs jaučiatės.
Yra žmonių, kurie tiesiog taip myli, taip jaudinasi ir iki paskutinio lašo atsiduoda kitiems, kad jiems patiems nebelieka nieko. Yra žmonių, kurie atiduoda dalelę savęs, kad kiti jaustųsi pilni. Kai kurie žmonės rodo nepajudinamą jėgą, kai padeda kitiems, bet negali suprasti, kaip padėti sau.
Tai tie patys žmonės, kurie slepia ašaras, apie kurias jūs nežinote. Tai tie patys žmonės, kurie minioje jaučiasi vieni. Tai tie patys žmonės, kurie žiūri į įsimylėjusias poras ir galvoja, kada tai nutiks ir jiems.
Žinome, kad kuo labiau žmonės jumis pasitiki, tuo mažiau pasitikite kitais. Jūs išmokote pasikliauti tik savimi. Žinome, kad pavargote taip sunkiai stengtis. Visi mano, kad tai jums išeina natūraliai, bet taip nėra.
Kartais pagalvojate, kad jums kažkas negerai, kodėl jūs taip stipriai mylite. Bet jūs nežinote, kaip tai padaryti kitaip. Žmonės žavisi jumis, laiko jus bebaimiu, mylinčiu, rūpestingu žmogumi, bet nemato, kokios pavargusios jūsų akys, koks išsekęs jūsų tikėjimas, kokia didžiulė tapo jūsų vienatvė.
Norime, kad žinotumėte, jog nesate kaip visi. Norime, kad žinotumėte, jog didžiuojamės jūsų jėgomis. Kad vieną dieną visa tai pasiteisins ir sutiksite žmogų, kuris pripildys jus taip, kaip jūs užpildote kitus.
Iki tol stenkitės. Ir toliau laikykitės to mažo tikėjimo, kurį vis dar turite. Likite savimi ir nesikeiskite. Jumyse yra kažkas, kas labai reta. Būkite savimi ir vieną dieną jūsų vienatvė sutiks žmogų, kuris pažvelgs jums į akis ir pasakys: „Pagaliau!”
