Tarp turistų viena mėgstamiausių Taivano vietų yra Tarako nacionalinis parkas. Vietiniai gyventojai jau seniai suprato, iš šios turistų pamėgtos vietos galima gerai užsidirbti. Taip vaizdingos parko gamtos peizaže išdygo ir svečių namai, leidžiantys turistams atsipūsti po visos dienos žygiavimo.
Ši istorija prasidėjo, kai viena šių svečių namų gyventoja išėjo pasivaikščioti po parką. Tai ką ji pamatė, buvo liūdna ir baisu, laimei, istorija baigėsi laimingai.
Išėjusi pasivaikščioti moteris rado sužeistą šunį. Jis gulėjo savadarbėje krosnyje, pagamintoje iš metalinės statinės. Šuo buvo kruvinas – vienos priekinės letenos jis išvis neturėjo, o kita buvo sužeista.
Vėliau paaiškėjo, kad vargšas gyvūnas pateko į vienus iš daugelio spąstų, esančių Taivano miškuose. Šuo pasirodė visai neagresyvus ir net labai meilus, nepaisant to, ką jam teko iškęsti. Vėliau veterinarai nustatė, kad šuo yra maždaug vienų metų amžiaus.
Seanas McCormackas, vietinis gyventojas, yra be galo atsidavęs nelaimės ištiktų gyvūnų gyvybių gelbėjimui. Turistei, radusiai šunį, buvo patarta susisiekti su juo, ir ji nedelsdama parašė jam žinutę, nusiuntė ir nelaimingo šuns nuotrauką. Seanas atsakė akimirksniu ir netrukus jau išžygiavo gelbėti vargšo šuns.
Seanas žemėlapyje nusibraižė maršrutą iki svečių namų, tačiau netikėtai susidūrė su problema. Tiesaus kelio nėra! Norint patekti į reikiamą vietą, teks įveikti kalnus – žygis bus labai sunkus ir varginantis, reikės pereiti sunkiai įveikiamas vietas. Žinoma, buvo galima rasti kitokių problemos sprendimo būdų, tačiau tam nebuvo laiko, nes kraujuojantis šuo galėjo mirti bet kurią akimirką.
Seanas paprašė savo draugo Ross Tweedie, gerai pažįstančio šią kalnuotą vietovę, padėti jam patekti į svečių namus ir surasti šunį.
„Tai buvo sunkus žygis, niekas iki mūsų ko nors panašaus čia nepadarė“, – sako Rossas.
Žygiuoti sekėsi gerai. Po 6 valandų sunkaus kelio kalnuota bekele vaikinai pasiekė reikiamą vietą. Bet paaiškėjo, kad šuns nebėra ten, kur jį matė turistė…
Apieškoję aplinkines vietas, jie vis tik rado vargšą, išsigandusį ir sužeistą šunį, pasislėpusį po sukrautų stalų ir kėdžių kalnu.
Seanui pavyko šunį palenkti savo pusėn ir jis netrukus išlindo iš savo slėptuvės vizgindamas uodegą. Paaiškėjo, kad tai vyriškos lyties šuo, gelbėtojai pavadino jį Sandy. Gelbėtojai sutvarstė šuns žaizdas, jį patį įdėjo į didelę kuprinę, nes jis negalėjo žingsniuoti pats, ir tada jų laukė dar viena 6 val. kelionė atgal.
Sandy visos kelionės metu nei kiek nesiskundė. Jis ramiai tupėjo gelbėtojų nešamoje kuprinėje (abu vaikinai ją nešė paeiliui) lyg žinodamas, kad šie jam nori tik gero.
Kai tik Seanas ir Rossas nusileido iš kalnų, jie patraukė tiesiai pas veterinarą. Sandy teko ištverti kojos amputavimo procedūrą, tačiau ateityje jam gali būti pritaikytas specialus protezas.
Kol gyvūnas buvo gydomas, atsirado žmonės, kurie norėtų priglausti Sandy. Taigi tik išėjus iš veterinaro klinikos, Sandy laukia šilti ir mylintys namai.
Palikęs kliniką, šuo pateko į mylinčias rankas. „Tai pavyko puikiai, nors galėjo būti ir kitaip“, – sako Seanas. – Kiekviena akimirka, praleista gelbstint Sandy, ir kiekvienas prakaito lašas atsipirko su kaupu…“
Jei ne šie du vaikinai, nežinia kaip būtų susiklostęs Sandy likimas. Dabar jis turi mylinčią šeimą ir jo laukia laimingas šuniškas gyvenimas!
