Daugelis iš mūsų planuojame savo gyvenimą išėję į pensiją. Įsivaizduojame egzotiškus kruizus Karibų jūros regione, apie sodininkystę gražiame name arba poilsį prie jūros. Tačiau Davido Deutchmano gyvenimas išėjus į pensiją atrodė visai kitaip.
2005 m. išėjęs į pensiją ir palikęs darbą tarptautinėje pardavimo įmonėje, Davidas nusprendė užsiimti kažkuo neįprastu ir tapo „Kūdikių užkalbėtoju“ ir „Intensyviosios terapijos skyriaus seneliu“. Laisvalaikiu jis ėmėsi rūpintis neišnešiotais kūdikiais Škotijos riterių ligoninėje, Atlantoje. Šiai veiklai jis paskyrė visus 15 savo gyvenimo metų.
Tai užpildė jo laisvalaikį
Išėjęs į pensiją Davidas žinojo, kad nori kaip nors prasmingai išnaudoti savo laiką.
Vieną dieną, kai gulėjo ligoninėje reabilitacijos tikslais, jis užsuko į vaikų skyrių, norėdamas sužinoti, ar yra galimybė dirbti savanoriu.
Iš pradžių jis rūpinosi pacientais, kuriems reikėjo ilgalaikės priežiūros, tačiau susipažinęs su dviejų pacientų motinomis suprato, kad nori dirbti su mažiausiais ligoninės pacientais.
Tuomet jis sužinojo apie Škotijos riterių ligoninėje vykdomą programą „Kūdikio draugas“.
Pagal šią specialią programą savanoriai buvo kviečiami apsilankyti intensyviosios terapijos ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose, ir prižiūrėti mažus vaikus, kurie gimė neišnešioti arba turi kitų specialių medicininių poreikių.
„Tą dieną, kai pirmą kartą ten atėjau, man davė palaikyti mažą kūdikį“, – sakė Davidas Deutchmanas. „Tada viena iš praeinančių slaugytojų pasakė: „Sveiki, ar patinka būti su vaikais? Turiu jums darbo.“ Ir man tai tiesiog patiko.“
Kadangi daugelis tėvų turi dirbti, jog sudurtų galą su galu, jiems reikia pagalbos, kad galėtų prižiūrėti ir slaugyti tokiose palatose esančius vaikus. Laimei, yra tokių angelų kaip Deutchmanas, kurie padeda užtikrinti šiuos svarbius poreikius.
Deutchmanas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį praleisdavo intensyviosios terapijos skyriuje. Jis laikė ant rankų mažus kūdikius ir guodė juos, kai jų tėvai to padaryti negalėjo.
„Nuo tada, kai sužinojau apie tai, užsiimu mažų kūdikių guodimu“. – sakė Davidas žmonėms. – „Taip ir bėga metai.“
Kūdikių užkalbėtojas
Davidas buvo itin geras savo darbo žinovas. Kai slaugytojos jam paduodavo mažyčius verkiančius kūdikius, jie iškart nurimdavo.
Pasak slaugytojų, kai Deutchmanas palaikydavo kūdikį prieš kokį nors svarbų tyrimą arba, pavyzdžiui, kai jam būdavo suleidžiamos injekcijos, jam būdavo geriau.
Klinikinės slaugos ekspertė Angie Hawthorne turi savo teoriją, kodėl vaikai taip teigiamai reagavo į Deutchmaną.
„Kai jis paimdavo vaiką ant rankų, matėsi, kad vaikas atsipalaiduoja, nes Davidas buvo labai ramus“, – sakė ji.
Vertingas ir prasmingas savanoriškas darbas, kurį Davidas taip ilgai dirbo, jį labai atjaunino. Jis dažnai drąsino kitus pensininkus susirasti panašų darbą.
Tačiau Davido ligoninėje reikėjo ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, kuriems reikėjo palaikymo.
„Aš kalbuosi su motinomis ir kartais laikau jų ranką, nes tai taip pat svarbu, kaip ir apkabinti kūdikį“, – sakė jis „People“. „Šie tėvai patiria daug streso. Jei kas nors pasako, kad jie gali eiti pusryčiauti, ir patikina, kad pasirūpins jų vaiku, tai jiems daug reiškia. Juk tai svarbu.“
Požiūris, kurį verta prisiminti
Iki 2017 m. Deutchmanas turėjo galimybę pasirūpinti net 1 200 vaikų ir jų tėvais.
Tačiau, kaip teigė Davidas, daugiausia naudos iš to turėjo jis.
„Tai buvo labai naudinga ne tik todėl, kad padėjau vaikams nurimti. Man patiko ne tik dėl bendravimo su vaikais, bet ir dėl visos ligoninėje tvyrančios atmosferos.“
Deja, Davidas Deutchmanas mirė 2020 m. lapkričio 14 d. Tai įvyko po 17 dienų trukusios kovos su IV stadijos kasos vėžiu, dėl kurio atsirado metastazių. Jis nugyveno 86 metus.
„Esame dėkingi už kiekvieną minutę ir kiekvieną dieną, praleistą su šiuo nuostabiu vyru, tėvu ir seneliu“, – „CNN“ sakė jo dukra Susan Lilly.
Visi, kurie pažinojo šį fenomenalų žmogų, neabejotinai jo pasiilgs.
Davidas Deutchmanas yra tiesiog angelas, o ne žmogus! Visi galime jam padėkoti už atjautą ir darbą, kurį jis atliko paskutiniaisiais savo gyvenimo metais. Tegul ilsisi ramybėje.
Pasidalinkite šia jaudinančia istorija ir pagerbkime šio nuostabaus žmogaus atminimą.
