Ne visi žmonės žino, kaip elgtis su autistais. Tai nėra lengva, ypač, jei neturime su jais jokio kontakto. Daugelio autizmu sergančių žmonių elgesys yra nepastovus ir gali keistis pagal jų nuotaiką. Vieną akimirką autistas gali džiaugtis, o kitą – tapti agresyvus.
Natalie, Fernando mama, yra įpratusi, kad jos autistui sūnui Rudžiui kartais gali sutrikti nervai. Tada atsitinka taip, kad berniukas pradeda garsiai rėkti ir elgtis agresyviai. Tokiose situacijose jam nesvarbu, kur jie šiuo metu yra. Taip elgdamasis penkerių metų Rudis priverčia visus aplinkinius spoksoti. Daugelį žmonių tai erzina, o kai kurie į Natalie žiūri su gailesčiu.
Berniuko mama yra pripratusi prie tokio žmonių elgesio. Vis dėlto jai visada sunku, kai berniukas susinervina viešumoje. Tada Natalie vienintelė bando jį nuraminti, o visi kiti tiesiog spokso. Štai kodėl ją taip sujaudino tai, ką vienas nepažįstamasis padarė paplūdimyje.
Sūnus susinervino paplūdimyje
Praėjusią savaitę Eskex Hockley mieste Natalie ir penkerių metų Rudis vaikščiojo paplūdimiu. Kaip Natalie pasakojo „Western Journal“, Rudis mėgsta vaikščioti. Tačiau jam labai nepatinka tas momentas, kai reikia grįžti namo. Tada gali įvykti vienas iš jo įprastų įniršio protrūkių. Šį kartą taip pat jau buvo laikas baigti pasivaikščiojimą ir grįžti namo. Rudis nenorėjo grįžti, jis atsisėdo ir sėdėjo sukryžiavęs kojas.
Tuo metu Natalie ir penkerių metų vaikas buvo populiaraus paplūdimio viduryje. Rudis atsigulė ir pradėjo nevaldomai rėkti. Daugelis žmonių stebėjo, kas vyksta, ir buvo suirzę. Praeinantys žmonės atrodė susigėdę dėl šios padėties, o kai kurie žmonės stengėsi į juos nekreipti dėmesio. Visiems buvo vienodai, išskyrus vyrą, kuris ten treniravosi lenktynėms.
Bėgikas Ianas Shelley, kaip ir visi kiti, pamatė Rudį, bet užuot nuėjęs, nubėgo prie berniuko ir atsigulė priešais jį.
Stebinantis nepažįstamo žmogaus metodas
Tuomet Rudis visiškai nutilo. Ianas pradėjo ramiai kalbėtis su berniuku, klausinėti apie jo dieną ir ką jis veikia. Nieko nežinodamas apie berniuką, jis elgėsi teisingai. „Šis žmogus yra šio ryto herojus. Jis pamatė ant žemės gulintį mano sūnų ir, kaip ir visi, manė, kad jis įsiuto. Jis paklausė mano sūnaus, koks jo vardas, ir kai aš paaiškinau, kad jis iš tikrųjų nekontroliuoja, ką daro, turi autizmą ir daugybę jo sukeltų sunkumų, jis pasakė: „Jis ramus, pagulėsiu su juo”, – pasakojo Natalie.
„Tada jis tęsė pokalbį su mumis pakeliui į savo automobilį. Esu nepaprastai dėkinga Ianui, niekada nepamiršiu jo gerumo“. Natalie niekada nebuvo patyrusi tokios svetimo žmogaus reakcijos. Bėgikas ne tik mokėjo elgtis su vaiku, bet ir padėjo mamai, kuri patyrė sunkumų.
„Susitikimas su žmogumi, kuris nieko nežino apie Rudį, bet tik instinktyviai daro tai, ką turėtų, buvo toks netikėtas, kad negalėjau nustoti šypsotis“.
