Tai yra Dimos Kalekino iš Ukrainos istorija. Savo biologinių tėvų jis neprisimena. Dima gimė diagnozavus hidrocefaliją.
Pasak „Det Store Norske Leksikon“, hidrocefalija yra liga, kai smegenyse nenormaliai kaupiasi skystis (likvoras). Dėl šio kaupimosi padidėja smegenų slėgis. Hidrocefalija kitaip dar vadinama galvos smegenų vandene.
Ir būtent ši diagnozė privertė tėvus palikti savo berniuką. Jie paliko jį gimdymo kambaryje. Apie šį įvykį rašė svetainė „Fabiosa“.
Dimos gyvenimo pradžia buvo labai sunki. Savo gyvenimą jis pradėjo neįgalių vaikų našlaičių namuose Kramatorske, Rytų Ukrainoje. Kai berniukui buvo ketveri metukai, jis labai atsiliko nuo bendraamžių vystymosi. Jis vis dar negalėjo padaryti paprastų dalykų, tokių kaip valgyti su šaukštu ar vaikščioti. Našlaičių namų darbuotojai abejojo, ar jis kada nors normaliai vystysis.
Karas sukėlė problemų
Kai 2014 m. pradžioje Rytų Ukrainoje prasidėjo karas, Dima staiga susidūrė su nauju pavojumi: vaikų namai buvo mūšio zonos viduryje! Taigi, kartu su visais kitais vaikų namų vaikais, Dima buvo priversta evakuotis ir ieškoti saugumo kitur.
Visą savaitę vaikai ir darbuotojai buvo priversti judėti iš vienos vietos į kitą be vandens, maisto ar vaistų.
Laimei, grupė kareivių pastebėjo klajojančius vaikus. Jie suprato, kad keli vaikai tokios sudėtingos būklės ilgai neišgyvens ir nuvežė vaikus į Ukrainos valdžios institucijas. Tada vaikai buvo išsiųsti į ligoninę Charkove, į antrą pagal dydį šalies miestą.
Kai gydytojai pirmą kartą pamatė Dimą, jie vos galėjo sulaikyti ašaras. Po viso patirto streso jis labai daug neteko svorio ir gydytojai manė, kad Dima neišgyvens karo nuniokotoje šalyje. Jie buvo tokie beviltiški, kad susisiekė su kunigu, kuris pradėjo melstis, kad kokia nors šeima įsivaikintų berniuką.
Išklausyta malda
Netrukus į kunigo maldas buvo atsakyta! Pirmiausia Dima ir jos draugai pateko į naujus vaikų namus. Po kelių savaičių į Vermontą, JAV, atvyko sutuoktinių pora, vardu Ernestas ir Ruth Chaves.
Jie buvo girdėję apie karą ir norėjo įsivaikinti vaiką iš karo nuniokoto regiono. Vos pamatę Dimą, Ernestas ir Ruth suprato, kad nori jam padėti. Jie nusprendė įsivaikinti Dimą ir mažo berniuko gyvenimas vėl pasikeitė – šį kartą į gerąją pusę! Ernestas ir Ruth jau buvo įsivaikinę septynis vaikus ir puikiai žinojo, ką reiškia būti tėvais.
Praėjus dviem mėnesiams po įtėvių apsilankymo Ukrainos vaikų namuose, Dima kartu su jais keliavo į savo naujus namus JAV. Čia jis turėjo susitikti su mylinčia šeima ir jo laukė nemažai naujų brolių ir seserų. Dimai taip pat buvo suteiktas naujas vardas – Zebadiah Chaves. Zebediah hebrajų kalba reiškė – „Dievo dovana“.
Gyvenimas su naująja šeima buvo geriausias dalykas, kuris galėjo nutikti šiam mažam berniukui. Dabar jo būklė pagerėjo. Vos po kelių dienų, atvykus į naujus namus, tėvai pamatė, kad jis gali valgyti šaukštu!
Po metų iš Ukrainos išvykęs berniukas buvo tarsi visai kitas vaikas!
Šiandien Zebediah jau gali kalbėti. Jis gali suprasti ir kalbėti tiek ukrainietiškai, tiek angliškai. Ir ne mažiau svarbu tai, kad jis gali vaikščioti! Amerikos gydytojai ištyrė Zebediah smegenis ir yra įsitikinę, kad ši liga dar ne daug pakenkė berniukui. Jie sako, kad yra didelė tikimybė, kad toliau jis normaliai vystysis.
Už visa tai reikia padėkoti naujajai šeimai, kuri jį be galo myli!
Nes kas žino, koks buvo šio mažo berniuko gyvenimas šiandien, jei šie nuostabūs žmonės nebūtų atvykę į Ukrainą jam padėti.
Šią vasarą naujieji tėvai „Facebook“ paskyroje paskelbė šią gražią šeimos nuotrauką:
Žemiau esančiame vaizdo įraše galite pamatyti, kaip atrodė, kai Dima pirmą kartą pradėjo treniruotis, kad galėtų pats vaikščioti:
