Vėžys tikriausiai yra viena blogiausių diagnozių pasaulyje. Ypač, kai jis paveikia mažus vaikus. Šelbė ir Džonatanas manė, kad jų 2 metų dukra Sofi kenčia nuo alergijos. Jai buvo sunku kvėpuoti ir gydytojai galvojo, kad tai astma. Bet paaiškėjo, jog viskas kur kas blogiau.
Sofi turėjo atlikti alergijos testą, kad sužinotų, kam ji yra alergiška. Bet ji nespėjo to padaryti. Vieną naktį ji staiga nustojo kvėpuoti.
Tai baisiausias kiekvieno tėvo košmaras. Šelbė ir Džonatanas griebė telefoną ir iškvietė greitąją pagalbą ir po kelių minučių jie buvo pakeliui į ligoninę. Ten gydytojai įžvelgė, kad su Sofi yra kažkas žymiai blogesnio nei astma ir alergijos. Ji sirgo T ląstelių limfoma. T. y. vėžiu.
Kitus kelis mėnesius Sofi praleido ligoninėje, kur jai buvo taikoma chemoterapija. Nors ji sunkiai kovojo, vėžys išplito. Chemoterapija paveikė Sofi gebėjimą vaikščioti, kalbėti, valdyti rankas ir valgyti. Šiuo metu jos silpnas kūnas ruošiamas kamieninių ląstelių operacijai.
Sofi motina Šelbė visą laiką yra dukros pašonėje. Kartais ji taip galvoja vien apie dukrą, kad pamiršta pasirūpinti savimi. Motinai svarbu tik tai, kad Sofi būklė pagerėtų. Tėvai sukūrė „Facebook“ puslapį, kuriame dalijasi Sofi kova su liga. Jie nori, kad šeima ir draugai būtų nuolat informuojami, kaip sekasi mergaitei. Svetainė vadinasi „Sophie The Brave“.
Bet puslapį seka ne tik draugai ir giminaičiai. Šiandien svetainė turi daugiau nei 12 000 stebėtojų. Vienas konkretus įrašas svetainėje sulaukė didelio dėmesio. Kitos motinos su sergančiais vaikais gerai atpažįsta save Šelbės žodžiuose. Ten kalbama apie slauges ir kitą ligoninės personalą, kurie rūpinasi Sofi.
„Aš jus matau. Aš visą dieną sėdžiu ant šios sofos ir matau jus. Jūs stengiatės, kad aš ir mano vaikas jūsų nepastebėtų. Matau, kaip apsiniaukia jūsų veidas, kai ji pažiūri į jus ir verkia. Jūs bandote išsklaidyti baimę. Matau, kaip jūs dvejojate, kai jai duriate adata ar nuimate tvarsčius. Jūs pasakote „atsiprašau“ daugiau kartų per dieną, nei išgirstate „ačiū“.
Matau apyrankes, kurias turite ant rankų. Po vieną kiekvienam vaikui, kurį prižiūrėjote ir mylėjote. Matau, kaip jūs glostote ranka per mažą pliką galvą ir užklojate ant jos antklodę. Matau, kaip prilaikote verkiančią mamą, kuri išgirdo blogą žinią. Matau, kaip bandote dirbti su kompiuteriu, tuo pačiu metu prižiūrėdama kūdikį, jei jo motina negalėjo atvykti į ligoninę.
Viską, kas nutinka jūsų gyvenime, sustabdote 12 valandų, kol atidžiai rūpinatės sergančiais ir kartais mirštančiais vaikais. Į kiekvieną palatą įeinate su šypsena, nesvarbu, kas dedasi jūsų viduje.
Užeinate pas Sofi pasimatyti, nors ji nėra jūsų pacientė. Kreipiatės į gydytoją, kraujo banką ir vaistinę tiek kartų, kiek reikia, kad duotų mano vaikui tai, ko jai reikia. Pažvelgiate į mane taip pat dažnai, kaip ir į ją. Jūs klausotės manęs 10 minučių, nors turite daug ką nuveikti.
Aš jus matau. Mes visi jus matome. Joks dovanų krepšelis ar kortelė pasaulyje negali išreikšti, kiek jūs esate vertinama. Jūs mums kasdien esate kaip Jėzus. Mūsų vaikai nebūtų gavę to, ko jiems reikia, jei ne jūs. Tokios motinos kaip aš būtų išprotėjusios, jei ne jūs. Jūs gelbėjate mūsų vaikus ir mes nebūtume galėję to padaryti be jūsų!“
Šelbės žinutė patiko daugiau nei 27 000 žmonių. Nuostabios slaugytojos ir kiti ligoninės darbuotojai tikrai nusipelno pagyrimų.
