Dora Fronczak iš Čikagos sėdėjo ligoninės lovoje ir žindė savo naujagimį, kai atėjo slaugytoja ir pasiėmė berniuką su savimi. Ji pasakė, kad kūdikiui bus atliekama apžiūra. Tada dingo ir slaugė, ir kūdikis.
Tai atsitiko 1964 m. balandžio 27 d. Netikros slaugės ir berniuko paieškai buvo skirti didžiuliai ištekliai, bet, deja, nė vieno jų nepavyko rasti. Tai pavyko tik po 55 metų.
Tėvai manė, kad sūnų rado po metų. Tada pasirodė kūdikis, labai panašus į gimdymo palatoje pagrobtą. Chesteris ir Dora Fronczak įvaikino kūdikį tikėdami, kad tai jų sūnus Paulius.
Nebuvo „tikrasis“ Paulius
Kai berniukas, vardu Paulius, užaugo, jis pradėjo abejoti, ar jis yra jo tėvų biologinis sūnus. Jis visai nepanašus į savo tėvus. 2012 m., praėjus 48 metams po pagrobimo, jis įtikino savo tėvus atlikti DNR testą. Rezultatas patvirtino Pauliaus įtarimą, jis nebuvo jų biologinis sūnus.
„Aš galvoju apie vargšą Paulių. Jis buvo pagrobtas, o kokį gyvenimą jis gyveno? Man pasisekė užimti jo vietą ir gyventi nuostabų gyvenimą su nuostabiais tėvais.“, – pernai „ Chicago Sun Times “ sakė „netikrasis“ Paulius.
Atsirado, bet nori privatumo
Tačiau dabar, praėjus 55 metams po jo pagrobimo, rastas „tikrasis“ Paulius. Paulius šiandien gyvena Mičigane ir turi savo šeimą. Būtent jo vaikai galiausiai suprato, kad jų tėvas turi būti tas pagrobtas kūdikis. Jie įtikino jį atlikti DNR testą. Ir visiškai teisingai – testas parodė, kad jis ir buvo tas dingęs kūdikis. Tačiau Paulius nori likti anonimas ir sako, kad stengiasi, jog naujienos nepasklistų.
„Įsivaizduokite šoką. Jums 55 metai. Manote, kad žinote, kas esate. Manote, kad žinote, kas yra jūsų šeima. Ir staiga iš giedro dangaus ateina žinia lyg žaibas, sakydama, kad tu visai ne tas žmogus. Tu esi šis dingęs vaikas. Tu esi garsusis pagrobtas kūdikis.“, – televizijai CBS situaciją komentavo pagrobimu domėjęsis žurnalistas Džordžas Knappas.
