Visi žinome, kad viskas, kas vyksta mūsų gyvenime, nėra veltui ir kiekvienas atsitiktinis susitikimas su kokiu nors žmogumi iš tikrųjų nėra toks jau atsitiktinis. Likimas mus suartina su skirtingais žmonėmis, kiekvienas jų palieka pėdsaką mūsų gyvenime ir gali jį net radikaliai pakeisti. Istorija, kaip moteris paaukojo benamiui pinigų, gal kiekvieno ir nesujaudintų… Bet šie žmonės ir vėl susitiko po 14 metų.
Šiuo metu Džina dirba felčere, tačiau prieš tai 15 metų ji dirbo policijoje. Per šį laiką jai nutiko labai įdomi istorija, kuria moteris norėjo pasidalinti su kitais.
2005 m., dirbdama pareigūne, mergina patruliavo jai skirtoje teritorijoje. Kartą, privažiavusi prie ežero, Džina pastebėjo benamį, kuris rausėsi šiukšliadėžėje, ieškodamas maisto.
Ji buvo mačiusi jį ir anksčiau, bet šiandien norėjo prie jo prieiti. Mergina pasisveikino, tačiau vyras, pamatęs uniformą, teištarė žodžius „Atsiprašau, aš jau išeinu…“ Džina greitai jį nuramino, sakydama, kad jam nėra ko bijoti, ji nelinki jam blogo. Jie pradėjo kalbėtis ir benamis jai papasakojo savo istoriją.
„Jis man papasakojo, kad jo gyvenime įvyko baisus incidentas – jo žmona staiga mirė. Jis niekaip negalėjo ištverti skausmo ir tada įvyko baisiausias dalykas – jis išbandė narkotikus. Tuomet tapo priklausomas…“
Džiną taip sujaudino ši istorija ir ji suprato, kad dabar ji nebegalės gyventi kaip anksčiau ir niekada nepamirš šio žmogaus. Kitą dieną ji nuėjo į dėvėtų drabužių parduotuvę, nupirko jam reikalingų daiktų ir davė dar 10 dolerių. Moteris suprato, kad ji labai rizikuoja, nes benamis gali išleisti šiuos pinigus kitai narkotikų dozei. Bet vis tiek ji jam pasakė: „Aš tavimi tikiu!”
„Tuo metu darbe buvo tikra netvarka, mano partneris buvo pakeistas. Su nauju žmogumi buvo sunku ir negalėjau susitvarkyti su jo charakteriu, todėl pasitaikius progai bėgdavau pas Vilį (benamį) ir beveik kiekvieną laisvą minutę praleisdavau su juo. Mes palaikėme vienas kitą, dalinomės patarimais ir kalbėjomės. Bet vieną dieną jis tiesiog dingo!”
Džina kelis kartus atvyko į vietą, kur jie susitikdavo, tačiau vyras nepasirodė.
Žinoma, Džina jautėsi apgauta, nes ji patikėjo šiuo vyru, tačiau jis nesugebėjo pateisinti jos vilčių. Netrukus po Vilo dingimo mergina metė darbą policijoje ir nusprendė įgyvendinti savo svajonę – pradėjo dirbti felčere, ištekėjo ir persikėlė į kitą miestą.
Praėjo 14 metų. Visą tą laiką mergina galvodavo apie tą benamį, ji nežinojo, kas jam nutiko, ar jis gyvas, ar ne. Giliai širdyje ji tikėjo, kad jam viskas gerai. Galiausiai vieną dieną likimas juos vėl suvedė.
Džina nuvažiavo į degalinę, prisipylusi degalų nuėjo į kasą susimokėti. Mokėdama ji pastebėjo, kad toliau stovintis vyras ją stebi. Kai ji pradėjo eiti, jis užstojo jai kelią ir paklausė: „Ar tu mane prisimeni?” Moteris kelias minutes pagalvojo ir suprato, kad tai Vilis.
Paaiškėjo, kad benamis laikėsi duoto žodžio. Jis susitvarkė savo dokumentus ir netgi įsidarbino statybų įmonėje. Vyras dirbo dieninėje pamainoje ir paprasčiausiai nebegalėjo nueiti susitikti su mergina, po savaitės, kai jis pagaliau galėjo ateiti, nebeatvyko Džina.
Vėliau Vilis sutiko savo būsimą žmoną, kuri padėjo jam tikėti Dievu, jis pradėjo lankytis bažnyčioje kiekvieną sekmadienį. Šiuo metu vyras yra laimingas. „Verkėme ir nesulaikėme emocijų. Tada paprašėme aplinkinių, kad jie mus nufotografuotų“.
Džina šia istorija pasidalino savo „Facebook“ paskyroje.
„Norėjau jums papasakoti savo istoriją, nes ji pilna gerumo. Gėris turėtų gyventi kiekviename iš mūsų. Vienas geras poelgis gali pakeisti kito žmogaus gyvenimą. Galite ką nors išgelbėti tik būdami dėmesingi ir malonūs!”
