1989 metais Chmelnyckio mieste gimė mergaitė Oksana Bondarčuk. Jos išvaizda gydytojus išgąsdino: kūdikio kojos nebuvo pilnai išsivysčiusios, rankos buvo stipriai sulenktos, inkstai buvo pažeisti.
Kūdikio tėvai buvo ne mažiau šokiruoti. Jie negalėjo su tuo susitaikyti ir paliko mergaitę ligoninėje.
7 metus Oksana gyveno vaikų namuose. Ji nori ištrinti šį laiką iš savo atminties. Kiek ji ten išgyveno sielvarto ir skausmo… Aplinkiniai ją labai įžeidinėdavo, žemindavo, vis trūkdavo maisto… Mergaitės mažąją širdelę visada šildė viltis, kad ją vis tiek kas nors įsivaikins. Tada, būdama dar vaikas, ji dar nelabai suprato, kad galbūt niekas nenorės priglausti neįgalaus vaiko.
Laimei, likimas nusišypsojo mažajai Oksanai. Guy Masters iš Sinsinačio, JAV, kartą pamatė mergaitę per televizorių ir suprato, kad turi priglausti šį vaiką, turi ją išgelbėti ir padėti.
Pirmą kartą jos susitiko, kai Oksanai buvo 5 metai. Bet, deja, pagal įstatymus, įvaikinimas užtruko maždaug 2 metus. Visą šį laiką mergaitė gyveno bijodama, kad Guy niekada negrįš pas ją. Bet būsimoji mama labai palaikė mergaitę, ji suteikė tikėjimo ir vilties, kad greitai viskas pasikeis į gerąją pusę. Guy rašė jai laiškus ir siuntė nuotraukas.
Guy sprendimas įsivaikinti neįgalų vaiką nustebino tiek vaikų namus, tiek jos pačią šeimą ir draugus. Visi reikalavo, kad moteris dar kartą gerai pagalvotų. Amerikietiškas užsispyrimas išgelbėjo Oksanos gyvybę.
Oksanai buvo beveik 8 metai, kai ji pagaliau išvyko į naujus namus JAV. Būdama maža, ji vis dar galėjo vaikščioti ant pirštų galų, tačiau augant kojos nusilpo ir nebeatlaikė mergaitės svorio. Naujoji mama padarė viską, kad pagerintų vaiko gyvenimą. Ji buvo vežta į ligonines. Gydytojai spėjo sutvarkyti kreivas rankas, tačiau kojų situacija nebuvo tokia paprasta. Gydytojų sprendimas buvo toks: reikia amputuoti kojas, kad būtų galima dėti protezus. Kai Oksanai buvo 9-10 metų, jai buvo atliktos operacijos ir mergina neteko abiejų kojų.
Operacijos pavyko be komplikacijų, Oksana greitai išmoko vaikščioti su protezais. Palaipsniui ji jau ir bėgiojo, važinėjosi riedučiais ir dviračiu. Oksana buvo tikrai laiminga, ji net neįsivaizdavo tokio dalyko.
Laikui bėgant mergina rado tai, kas tapo jos gyvenimo aistra – irklavimą! Ji tapo parolimpinių žaidynių sporto legenda.
2012 m. vasaros parolimpiadoje Londone Oksana laimėjo medalį irklavimo varžybose, po dvejų metų ji tapo žiemos parolimpiados Sočyje medalininke.
Mergina tapo labai populiari. Vienas sporto žurnalas atsiuntė jai fotosesijos pasiūlymą, nuotraukos visus tiesiog užkariavo.
Oksana yra tikrai labai graži moteris, ji turi tvirtą, atletišką kūną, gali daug pasiekti. Gyvenime ji labai daug patyrė.
Nepaisant sunkios vaikystės, Oksana kelis kartus buvo grįžusi į gimtinę Ukrainoje. Ten ji yra tikra herojė.
Žvelgiant į jos fotografijas sunku įsivaizduoti, ką mergina turėjo išgyventi vaikystėje. Apleista savo pačios tėvų, pažeminta kitų vaikų… Pagaliau ji gavo nuostabią šeimą, kai Guy Masters ją įsivaikino! Savo istorija mergina įrodo, kad nieko nėra neįmanomo!
