„Manau, kad įsimylėjau vos ją sutikęs. Vienintelis dalykas, kuris mane nustebino, buvo tai, kokia ji maža. Ji to nesakė. Aš ją mačiau tik nuotraukose ir per vaizdo skambutį. Bet aš mačiau Anette, o ne vežimėlį“, – sako Kennethas.
Anette į pasaulį atkeliavo su įgimta stuburo smegenų išvarža ir turi hidrocefaliją, kas yra smegenų skysčio kaupimasis smegenų ertmėje, dėl kurio padidėja slėgis smegenyse. Pats Kennethas turi Aspergerio sindromą. Kai jie pradėjo kalbėtis per „Tinder“, jis iš karto apie tai kalbėjo atvirai.
„Mums abiem svarbu suteikti žmonėms galimybę mus „ištrinti“, jei nenori susisiekti. Nenorime gaišti laiko žmonėms, kurie mano, kad mūsų diagnozės yra problema“, – sako Kennethas.
Bet jau praėjo dveji metai, kai jie susitiko per pirmąjį pasimatymą kinų restorane Bergene. Chemija veikė taip stipriai, kad jie tapo mylimaisiais. Šiandien pora gyvena kartu.
„Lengva pamiršti, kad ji sėdi invalido vežimėlyje. Matau tik Anetę, o ne vežimėlį“, – sako jis.
Anette sako, kad su Kennethu buvo atvira. Ji nenorėjo jo pasmerkti dėl savo diagnozės.
„Dirbu Norvegijos Handikapforbund, kur kasdien atliekame požiūrį formuojantį darbą ir siekiame visiškos lygybės visuomenėje“, – sako Anette.
Anette turi ir darbą, ir mašiną, ir butą. Tačiau ji vis tiek patiria išankstinį nusistatymą. Nors ji yra baigusi ergoterapeutės mokslus, įsidarbinti nebuvo lengva. Ji patyrė, ką reiškia kai darbdavys pakviečia į pokalbį, o paskui, kai ją pamato, nusisuka. Galiausiai Norvegijos Handikapforbund suteikė jai galimybę dirbti.
Ji mano, kad atstumiama darbo rinkoje ir dėl to, kad žmonės dažnai nurašo žmones su negalia dažniausiai dėl žinių trūkumo.
„Žmonės turėtų daugiau klausinėti, kai kažko nežino. Vaikams tai gerai sekasi“, – visus drąsina ji.
