Černobylio atominės elektrinės avarijos diena nėra tik atskiras skyrius pasaulio istorijoje. Tragedija, nusinešusi tiek žmonių gyvybių, sukėlė negrįžtamus padarinius. Sunku įsivaizduoti, kiek laiko dar praeis, kol mes nustosime jausti Černobylio katastrofos mastą. Šiandien, praėjus lygiai 35 metams po tragiško įvykio, norime papasakoti apie tikrąjį žygdarbį atlikusius herojus.
ČERNOBYLIO ATOMINĖS ELEKTRINĖS AVARIJA
Grėsminga atskirties zona, atsiradusi Ukrainos teritorijoje, šiandien yra viena populiariausių turistinių vietų pasaulyje. Tik pagalvokite, čia žmonės atvyksta iš viso pasaulio. Bet, net matęs visą šį siaubą savo akimis, paprastas žmogus negalės įvertinti pasaulinės katastrofos masto.
Negyvo miesto nuotraukos yra šokiruojančios, o Černobylio atominės elektrinės liekanos vis dar nesaugios. Žinoma, buvo išvengta baisiausių tragedijos padarinių. Ir visa tai dėka paprastų žmonių didvyriškumo ir atsidavimo.
Daugelis neįsivaizdavo, kas jų laukia. Tačiau buvo ir tokių, kurie suprato, kad aplink tvyro tikrai didelė radiacija. Bebaimiai ir drąsūs specialistai buvo pasirengę paaukoti save, kad išgelbėtų kitus žmones.
„Černobylio narų“ žygdarbis
Tūkstančiai žmonių dalyvavo likviduojant avariją ir jos padarinius. Tarp jų buvo ir gelbėtojų trijulė, kuri padarė tai, kas neįmanoma. Černobylio narai, kaip jie vadinami, rizikavo gyvybe, kad ištuštintų vandens rezervuarus po reaktoriumi.
Vadovybė bijojo, kad jei į lavą panaši masė susilies su baseine esančiu vandeniu, įvyks precedento neturinti nelaimė. Kad taip neatsitiktų, reikėjo išleisti vandenį. Norint tai padaryti, reikėjo atidaryti vožtuvus 3 metrų gylyje.
Tačiau tuneliai buvo užlieti: pirmiausia ugniagesiai iš ten pumpavo vandenį. Kai buvo atvertas kelias, vyresnieji inžinieriai Aleksejus Ananenko ir Valerijus Bespalovas, taip pat pamainos vadovas Borisas Baranovas, nuėjo iki baseino.
Ananenko reikalavo, kad visiems trims būtų duoti hidrokostiumai. Vyras prisimena: „Norint manipuliuoti 4GT-21 ir 4GT-22 vožtuvais, reikėjo nusileisti į 001 koridorių, kurį po avarijos užliejo radioaktyvus vanduo, tekantis iš aukštesnių aukštumų. Apšvitinimas iš vandens buvo rizikos veiksnys, nes niekas nežinojo, kaip viskas pasikeis einant gilyn į koridorių, todėl nebuvo įmanoma numatyti gautos dozės kiekio“.
Darbuotojai didvyriškai susitvarkė su užduotimi per trumpiausią įmanomą laiką. Nors jiems teko pereiti per labai aukštos radiacijos zonas, radiacinė liga aplenkė visą trijulę. Be to, jie visi po pačios avarijos toliau dirbo Černobylio atominėje elektrinėje.
Borisas Baranovas mirė 2005 m. , o Aleksejus Ananenko ir Valerijus Bespalovas gyvena viename iš Kijevo miegamųjų rajonų. Išleidus „Černobylio“ serialą, užsienio žurnalistai pradėjo skambinti Aleksejui. Savo interviu buvęs inžinierius pasakoja, kaip žymi scena išleidžiant vandenį nesutampa su realybe.
„Niekas niekam neplojo. Tai buvo įprastas darbas, kas plos? Nesijautėme herojais“, – vyras kritikuoja serialo scenos žaismingumą.
Gyvenimas dabar
2018 metais trims avarijos likvidatoriams buvo įteiktas III laipsnio ordinas “Už drąsą”. Po metų Ukrainos aktyvistai pateikė peticiją pavadinti Kijevo gatves didvyrių garbei. Tačiau tokios garsios šlovės inžinieriams paprasčiausiai nereikia.
Aleksejus Ananenko, išgyvenęs baisią autoavariją ir 36 dienas komos, sako: „Turėtume džiaugtis, kad išgyvenome.” Norime palinkėti sveikatos ir stiprybės tiek jam, tiek Valerijui Bespalovui. Tegul jie nė sekundės neabejoja atliktos misijos svarba!
Daugelis žmonių prisimena Černobylio atominės elektrinės avarijos dieną su ašaromis akyse. Priešingai, nei rodoma žymiame seriale „Černobylis“, žmonės kuria unikalius dokumentinius vaizdo įrašus, skirtus tragedijai. Skubame su jumis pasidalinti šiuolaikinio keliautojo Antono Ptuškino darbu. Jį tikrai verta pažiūrėti.
Černobylio katastrofos prisiminimai rodomi naujame garsaus Rusijos muzikanto Noize MC dainoje „26.04“. Net jei repas jums nėra artimas, patariame atidžiai klausytis šio kūrinio ir pažiūrėti muzikinį klipą.
– Ar matote akinantį šviesos stulpą, besimušantį į balandžio dangų virš Pripetės? – dainuoja Ivanas Aleksejevas. Bandome atsikratyti gumulo gerklėje ir nuoširdžiai tikimės, kad niekas kitas jo daugiau niekada nebepamatys. Prisiminkite, kas nutiko, kad daugiau tai nepasikartotų!
