Šis vaikinas su Dauno sindromu labai myli kūdikius. Ir jis labai mėgsta laikyti rankose šiuos mažus vaikus. Deja, nedaugelis leido jam palaikyti savo kūdikį. Iki kol jis pats tapo dėde.
Vyresnysis vaikino brolis paskelbė savo brolio nuotrauką, kai jis pirmą kartą galėjo palaikyti savo mažąją dukterėčią.
„Mano brolis turi disfunkciją su Dauno sindromu. Anksčiau jis mėgo laikyti kūdikius, bet retai kas jam tai leisdavo daryti. Mes su žmona leidome jam šiandien palaikyti savo kūdikį. Štai kokia buvo jo reakcija, kai mes savo dukrą davėme jam palaikyti. Mes net padarėme nuotrauką, kaip jis laikė ją visai nejudėdamas penkias minutes. Aš labai susigraudinau“, – rašė po šią nuotrauka, kuria jis pasidalino nuotraukų bendrinimo platformoje „Reddit“, brolis.
Maloni reakcija
Daugelis pakomentavo nuotrauką, o keli atkreipė dėmesį į tai, kokia miela vaikino reakcija ir koks atsipalaidavęs kūdikis atrodo dėdės glėbyje.
Tačiau yra vienas komentaras, kuris išsiskyrė ir sulaukė daug teigiamų įvertinimų:
„Ačiū už tai. Mano pusbrolio sūnus irgi serga Dauno sindromu. Jis visada nekentė svetimų žmonių. Kai pirmą kartą jį sutikau, jam buvo tik vieneri metai. Mano šeima sakė, kad neturiu nusivilti, jei jis nenorės nieko bendro turėti su manimi“, – rašė jis.
„Pabučiavo į žandą”
„Kartą visa šeima norėjo mane nustebinti ir pasitiko oro uoste, o šis berniukas paėmė mane už rankos. Jis visus labai nustebino, kai iš karto priėjo prie manęs. Ir tada jis visą laiką buvo šalia manęs. Ir visų nuostabai, jis padarė dar vieną keistą dalyką, kurį padarė tik su manimi ir niekuo kitu: jis sušuko „ahhhhhhh“ ir pabučiavo man į žandą.
Kai jam buvo apie trejus metus, aš persikėliau gyventi kartu su jo šeima. Išsinuomavau kartu kambarį bendrame bute. Dažnai jis sakydavo „KNO KNO“, kaip „Knock knock“ be CK (lietuviškai tuk – tuk), ir tada įkišdavo savo kojų ar rankų pirštus po mano durimis. Kai jis būdavo įsitikinęs, kad aš juos pamačiau, jis atverdavo duris, įlipdavo į mano lovą ir mes kartu žiūrėdavome televizorių. Aš galėdavau tuo pat metu tiesiog dirbti su kompiuteriu, kol jis mano lovoje žiūrėdavo animacinius filmukus, ir jam labai patikdavo naudoti mano kelnes kaip šaliką. Kiekvieną kartą, kai pažvelgdavau į jį, jis man nusišypsodavo“.
