Pagyvenęs vyras savo žmoną prižiūrėjo visą gyvenimą. Dabar jo veiksmai kalba patys už save. Daugeliui į pensiją išėjusių žmonių gyvenimas tuo ir baigiasi. Jie atsipalaiduoja, visą dieną sėdi prie televizoriaus ir greitai pasitraukia iš šio gyvenimo. Yra ir tokių, kurie išlieka aktyvūs, užsibrėžia naujus tikslus ir stengiasi jų siekti, stengiasi būti optimistai ir įžvelgti teigiamus dalykus visur.
98 metų Lutherio Jungas visada turėjo gyvenimo tikslą, o dabar iki jo eina tiesiogine to žodžio prasme. Ilgaamžio dukra pasakojo, kad jos tėvas visada daug vaikščiojo, nes buvo įsitikinęs, kad vaikščiojimas pailgina gyvenimą.
Tačiau pastaruoju metu senolis vaikščiojo ne be priežasties. Jo mylima žmona atsidūrė ligoninėje. Waverley buvo diagnozuota baisi liga – smegenų vėžys.
Vyras kasdien eina beveik 10 km, kad pamatytų savo žmoną. Žinoma, jis galėtų ten nuvykti ir kita transporto priemone, bet pats mieliau eina pėsčiomis. Jo dukra visada siūlo tėvą pavežti, bet jis atsisako.
Žmonės, pamatę besiblaškantį vienišą senuką, visada pasisiūlo jam padėti, taip pat ir Danas Buchardas, kuris negalėjo likti abejingas ir pasakė taip: „Išvažiavau pasivažinėti, o lauke pliaupė lietus. Mane taip auklėjo, kad kai pamačiau kažkur einantį vyresnio amžiaus vyrą, negalėjau nepasiūlyti savo pagalbos.“
Lutherio Waverley žmona jau devynerius metus kenčia nuo vėžinio smegenų auglio. Dabar ji visiškai paralyžiuota, tačiau vyras pažadėjo jos nepalikti ir lankyti, kol galės judėti.
Lutheris Jungas sako: „Ji yra pati gražiausia moteris, apie kurią bet kas gali svajoti. Tikrai žinau, kad jei būtų ištikusi bėda man, ji taip pat prieitų prie manęs, pabučiuotų ir pamaitintų. Ir kaip tik to jai dabar reikia.“
