Nepaisant šimtmečius trukusių tyrimų, žmogaus smegenys vis dar turi daug paslapčių ir mokslininkai dar nerado užuominų apie jų sprendimą. Daugelis žmonių visame pasaulyje kenčia nuo įvairių sutrikimų, kurie apsunkina jų gyvenimą ir net jį sutrumpina. Nepaisant to, bet kokios ligos galima išvengti arba ją pristabdyti, jei žinomi pagrindiniai simptomai. Šiame straipsnyje rasite visiems svarbios informacijos apie tai, kokie gali būti demencijos požymiai ir kaip apskritai atpažinti šią ligą.
Kognityviniai sutrikimai ir demencijos požymiai
Kognityviniai sutrikimai pagrįstai laikomi tikriausia mūsų pasaulio katastrofa. Kai kuriais skaičiavimais, 2030 metais pasaulyje jau bus apie milijardas žmonių, kenčiančių nuo šios ligos. Tai ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Ši liga daugeliu atvejų visam laikui pakeičia paciento gyvenimą į blogąją pusę. Daugelis procesų smegenyse tampa negrįžtami. Tačiau anksti atpažinus sutrikimą, galima daryti įtaką jo vystymosi eigai. Štai kodėl taip svarbu žinoti kuo daugiau informacijos.
Kas yra pažinimo sutrikimas?
Kognityviniai sutrikimai pirmiausia susiję su svarbių žmogaus smegenų funkcijų pažeidimu. Tai yra kalba, atmintis, objektų atpažinimas, dėmesio koncentracija, tikslingumas ir judesių suvokimas. Pasitaiko, kad esant tokiam sutrikimui, pablogėja kurio nors aspekto funkcionalumas. Tada būklė nelaikoma kritine. Žmogus gali lengvai gyventi savarankiškai, be kitų pagalbos. Jis tiesiog dėl to jaučiasi nepatogiai. Nepaisant to, jei sutrikusios kelios funkcijos, pacientas nebegali atsakyti už savo veiksmus ir atlikti jokių darbų. Gyvenimo kokybė smarkiai krenta.
Kognityvinių sutrikimų tipai
Visus pažinimo sutrikimus gydytojai skirsto į dvi rūšis: lengvas ir vidutinio sunkumo. Jie laikomi „priešdemencijos“ stadijomis. Tai yra tie, kurie atsiranda prieš demenciją. Be jokios abejonės, jei greitai į juos atkreipsite dėmesį ir kreipsitės į specialistą, galite išvengti katastrofiškų pasekmių.
Štai ženklai, padedantys anksti pastebėti ligą:
Lengvi pažinimo sutrikimai: Pagyvenęs žmogus skundžiasi sutrikusia atmintimi ir dėmesio koncentracija, greičiau nei įprastai ateina nuovargis, kartais sunku rasti tinkamą žodį.
Vidutiniai pažinimo sutrikimai: nepaisant to, kad žmogus vis dar gali savarankiškai būti visuomenėje, kiti jau pradeda pastebėti kai kuriuos nukrypimus. Pavyzdžiui, pašnekovas per dažnai pokalbio metu gali pamiršti pagrindinius dalykus arba pamesti pokalbio giją.
Demencijos samprata ir požymiai
Ši liga, kartu su Alzheimerio liga, yra laikoma ekstremalia pažinimo sutrikimų stadija. Demencija sukelia negrįžtamų pasekmių, kai žmogus nebegali kontroliuoti savo kasdienės ir socialinės veiklos. Šis sutrikimas ypač ryškiai pasireiškia, jei žmogus ankstyvosiose stadijose nesikreipė į specialistą ir jam nebuvo paskirta terapija.
Pats žodis „demencija“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia beprotybę. Liga pažeidžia daugumą kognityvinių smegenų funkcijų. Žmogus nebegali savarankiškai judėti erdvėje, įsiminti paprastų veiksmų sekos. Jis praranda gebėjimą bet kokiam mokymuisi ir net nebepažįsta savo artimųjų. Šia liga sergantis žmogus taip pat nustoja valdyti savo emocijas. Be tinkamų vaistų, būklė greitai blogėja. Pacientas gali išprovokuoti pavojingas situacijas sau ir kitiems. Todėl labai svarbu užtikrinti gerą ir nuolatinę priežiūrą. Šiuolaikiniai vaistai padeda palengvinti paciento būklę.
Pagrindiniai demencijos požymiai:
- Atminties pablogėjimas, nesugebėjimas ilgą laiką sutelkti dėmesio į ką nors konkretaus.
- Palaipsniui atsirandanti izoliacija, mažėjantis draugų ratas.
- Nestabili emocinė būsena, per didelis ašarojimas ar euforijos jausmas.
- Netvarkinga išvaizda, palyginti su ankstesne savęs priežiūra.
- Nesugebėjimas funkcionuoti laike ir erdvėje.
- Savikritikos trūkumas būklei įvertinti.
Dabar žinote pagrindinius demencijos požymius. Tikimės, kad ši nelaimė niekada nepalies jūsų, jūsų artimųjų ar draugų. Žinoma, šios žinios jus įspės apie artėjantį nemalonumą ir padės tai sukontroliuoti.
