Ar jūsų santykiuose padaugėjo konfliktų ir įtampos? Galbūt jūsų artimieji jumis nusivylė?
Pasitikėjimas yra besąlygiškas intymumo ir artumo tarp žmonių pagrindas. Mums svarbu, kad mūsų artimieji mumis pasitikėtų. Tačiau kartais pasitaiko taip, kad dėl tam tikrų priežasčių pasitikėjimas dingsta. Psichologė Julija Bokačeva paaiškino, kaip suprasti, kad praradote pasitikėjimą, ir kaip jį atgauti.
Kas yra pasitikėjimas ir kodėl jis svarbus artimuose santykiuose?
Artimi santykiai (tarp sutuoktinių, vaikų, tėvų ar draugų) – tai tarsi psichologinis žmogaus užnugaris. Tai „vieta“, kurioje galima atsipalaiduoti, jaustis priimtam ir mylimam.
Šios santykių kokybės pagrindas yra pasitikėjimas. Tai garantuoja saugumo jausmą šiuose santykiuose. Tuomet galima būti savimi su artimaisiais, išgyventi ir išreikšti savo tikrąsias emocijas, dalytis svarbiais ir sunkiais išgyvenimais, nesmerkiant ir nebijant, kad jumis bus pasinaudota ar būsite išjuokti.
Santykiuose, kuriuose yra pasitikėjimas, galima pasikliauti kitu žmogumi. Galime būti tikri, kad mūsų artimųjų žodžiai nesiskirs nuo darbų. Žinome, kad jei dėl ko nors susitarėme, tai ir įvyks.
Kuo mes pasitikime ir kodėl?
Visų pirma, pasitikėjimas neatsiranda iš nieko. Jo apimtis gali padidėti, kai geriau pažįstame žmogų. Jei iš patirties matome, kad žmogus mūsų nenuvilia, pamažu pradedame juo labiau pasitikėti.
Kita vertus, galime suteikti asmeniui vadinamąjį pasitikėjimo kreditą. Tai tiesiog nepagrįstas tikėjimas žmogumi ir viltis, kad jis pateisins šį pasitikėjimą ir jo niekada neišduos.
Tarpasmeniniuose santykiuose galime kalbėti apie kelias pasitikėjimo sudedamąsias dalis:
- Tikiu, kad atvirumas ir nuoširdumas nebus panaudoti prieš mane;
- Pasitikėjimas, kad asmuo įvykdys susitarimus, žinojimas, kad juo galima pasikliauti.
- Pasitikėjimas tarp žmonių jaučiamas kaip tam tikras šilumos pojūtis, atvirumas ir atsipalaidavimas. Tai sukuria žmogui nuspėjamumo jausmą, taigi, ir tam tikrą saugumą bei stabilumą.
Kada atsiranda pasitikėjimas žmogumi?
Santykiuose tarp mylinčių žmonių ar draugų paprastai būna daug pasitikėjimo. Tai reiškia, kad pasitikime savo artimaisiais kaip tam tikru „rezervu“, kai galime „augti“, tikėdamiesi, kad pasitikėjimas bus pagrįstas.
Kada prarandamas pasitikėjimas?
Taip atsitinka, kai nepateisiname savo artimųjų lūkesčių. Kai ką nors nuviliame, kai nesilaikome pažadų ir jų nevykdome. Arba kai (dažnai neturėdami piktų kėslų, bet dėl to, kad „nepagalvojome“) atskleidžiame konfidencialią informaciją. Arba kai ginčo įkarštyje nesirūpiname savo mylimu žmogumi ir piktais žodžiais įskaudiname jį pačiose pažeidžiamiausiose vietose.
Žinoma, esant artimiems santykiams žmonės yra linkę vienas kitam daug ką atleisti. Ir tai yra puiku! Kiekvienas gali suklysti, o tada atsiprašyti, atgailauti ir stengtis pasitaisyti.
Tačiau jei tai kartojasi nuolat, kartas nuo karto, pasitikėjimas gali dingti. Ir gali būti labai sunku vėl jį užsitarnauti. O kartais tai, apskritai, tampa neįmanoma padaryti. Tuomet tai tampa karčia, bet labai vertinga patirtimi.
Kaip suprasti, kad praradote pasitikėjimą?
Pasitikėjimo praradimo esmė yra tokia:
- Jūsų mylimas žmogus tampa psichologiškai nesaugus su Jumis (dalijasi asmenine informacija su kitais arba atrodo pažeidžiamas);
- Jūsų mylimas žmogus negali pasikliauti jumis.
Kad bendraujant su jumis nebūtų dar labiau įskaudintas, asmuo atsiriboja nuo jūsų, saugodamas pats save
POŽYMIAI, KAD PRARADOTE ARTIMŲJŲ PASITIKĖJIMĄ
Žmonės nebesikreipia į jus su prašymais
Nusivylę jūsų artimieji nusprendžia, kad nėra prasmės prašyti jūsų pagalbos. Jumis sunku pasikliauti. Jūsų pažadai nėra garantija, kad bus imtasi veiksmų. Todėl asmeniui tampa paprasčiau viską atlikti pačiam arba paprašyti ko nors kito pagalbos.
Su jumis nėra dalijamasi reikšminga informacija
Asmuo negali dalytis su jumis paslaptimis ir niekuo, kas jį daro pažeidžiamu. Susidūręs su jūsų nuvertinimu ar blogu įvertinimu, asmuo nekalba apie savo planus ar sėkmę. Nekalba apie nesėkmes ar nusivylimus, nes dabar jis nebesitiki jūsų paramos.
Bendravimas tampa formalus
Jis tampa šaltas ir tuščias. Daugiau faktų, mažiau emocijų. Daugiau bendrų žinių, mažiau asmeninių bei intymių. Labiau funkcionalus („paduok druskos“), mažiau svarbus ir įdomus.
Mažiau iniciatyvos bendraujant
Atrodo, tarsi asmuo dabar pats nenorėtų prie jūsų prieiti. Nebepaskambina pirmas, nepradeda pokalbio pirmas, neinicijuoja bendravimo. Santykiai tampa „vėsūs“ (ar net „šalti“) ir tolimi. Jūs nebesate kviečiamas (į svečius ar išgerti kavos kavinėje).
Kaip atkurti prarastą pasitikėjimą?
Svarbu pažymėti, kad pasitikėjimas nedingsta iš karto po vieno „nusižengimo“. Artimi žmonės paprastai suteikia antrą ir trečią šansą. Juk meilės esmė yra tikėjimas kitu žmogumi. Tačiau galutinai praradus pasitikėjimą, jį atgauti gali būti labai sunku. Nors pabandyti tikrai galima. Viskas priklausys nuo jūsų veiksmų (jei jie bus veiksmingi).
