Gyvenime nutinka keistų dalykų…Nenuostabu, jog dažniausiai vienas žmogus iš dviejų tampa skyrybų iniciatoriumi, o tas, kurį paliko įvykus skyryboms, laužo galvą, kodėl įvyko būtent taip, tačiau ar įmanoma paaiškinti žmogaus, kuris pats nutraukė santykius, liguistą norą susigražinti buvusį partnerį. Atsakymas slypi žmogaus galvoje. Partnerio suvokimas apie savo mylimą žmogų sudarytas iš tam tikrų etapų: sveiko požiūrio, idealizavimo ir nuvertinimo. Sveikas požiūris į partnerį – tai žinojimas, kad jūsų mylimasis turi trūkumų ir privalumų. Tai susitaikymas su išrinktojo charakterio bruožais ir išmintingas išrinktojo trūkumų vertinimas.
Jeigu visuose santykiuose vyrautų sveikas požiūris į partnerį – tikėtina, nekiltų jokių problemų ir netektų galvoti apie skyrybas. Visų santykių pradžiai būdingas partnerio idealizavimo etapas, juk santykių pradžioje žmogus neįstengia pamatyti trūkumų, mat dievina savo išrinktąjį. Tai atsitinka todėl, kad ką tik santykius užmezgęs asmuo į bendrą gyvenimą žvelgia per rožinius akinius. Įsimylėjimo jausmas skatina atleisti visas partnerio klaidas. Toks mąstymo būdas žalingas, nes žmogus kuria santykius ne su egzistuojančiu asmeniu, o su galvoje susikurtu partnerio įvaizdžiu. Antros pusės nuvertinimo etapas būdingas laikotarpiui prieš skyrybas. Partneris tarsi praranda žmogaus statusą ir virsta klaida. Staiga asmuo pradeda matyti tik neigiamą partnerio asmenybės pusę, o jame slypinčios teigiamos savybės tarsi išgaruoja.
Kodėl Jūsų antroji pusė nusprendžia Jus susigražinti?
Taigi, prieš skyrybas jūsų įvaizdis nuvertinamas, todėl mylimam žmogui keliate tik neigiamas asociacijas. Vos tik paleidžiate santykius, pradedate gyventi naują gyvenimą ir nutraukiate visus ryšius su partneriu – visa agresija, kurią sukėlė nuvertintas įvaizdis – išgaruoja. Jūsų partneris vėl pradeda vertinti Jus kaip asmenybę ir, ko gero, idealizuoja judviejų buvusius santykius.
Dėl jūsų antros pusės galvoje pasikeitusių orientyrų vėl tampate troškimų objektu, tačiau iš tiesų egzistuoja dar viena priežastis, kodėl buvęs partneris nori jus susigrąžinti. Kai du žmones sieja itin glaudūs santykiai, jie vienas kitam atsibosta, nes dažniausiai bėgant laikui santykiuose prarandama laisvė. Būtent laisvė tampa vieno iš partnerių troškimu, ir šis troškimas sunaikina viską, kas buvo (ir vis dar yra) gero santykiuose. Partneris renkasi „išsilakstymą“, o ne santykių puoselėjimą, o tai – be galo graudu.
Jei taip nutiko ir jums, pagalvokite, ar verta pradėti santykių istoriją iš pradžių, jei žmogus jus paaukojo dėl laisvės, kuri iš tikrųjų yra visų harmoningų santykių dalis.
Taigi, grįžkime prie „grįžimo“ priežasčių. Jūsų partneris liovėsi sieti jus su negatyvu ir ėmė vis stipriau jausti buvusią trauką. Jis trokšta išgirsti jūsų nuomonę, pasišnekėti, tačiau tai tęsis iki tos akimirkos, kol neįvyks konfliktas. Peršasi išvada, kad žmogus jums (ir susikurtam jūsų įvaizdžiui) jaučia prieraišumą, tačiau, deja, tai ne meilė.
- Kiekvienas, bandantis susigrąžinti buvusįjį, daro vieną didelę klaidą – tiki, kad prieraišumas nevaidina jokio vaidmens. Tačiau ar paliktumėte žmogų, kurį iš tiesų mylite? Ko gero, nepaliktumėte.
- Tačiau jeigu santykiai patiria krizę, nereikia daryti skubotų išvadų, esą, nebemylite išrinktojo, arba jis nebemyli jūsų. Veikiausiai, jūs tiesiog vienas nuo kito pavargote ir pradėjote vienas kitą nuvertinti.
Sprendimas: duokite vienas kitam laiko – pabūkite atskirai, o tada pasinerkite į atsiminimus: kaip santykių pradžioje eikite į pasimatymus, stebinkite ir džiuginkite vienas kitą, o svarbiausia – kalbėkite apie ramybės neduodančias problemas.
- Jei negalite atsikratyti minties, jog ilgitės partnerio, nes jį mylite, tuomet neskubėkite atnaujinti santykių. Atsiminkite priežastį, privertusią nutraukti santykius.
Sprendimas: viską nuodugniai apmąstykite ir kreipkitės į psichoterapeutą, kad galėtumėte išsiaiškinti prisirišimo prie antrosios pusės priežastis.
