Vyras visada reaguoja į moters mintis: jis daro būtent tai, ką ji galvoja ar ko bijo, bet mintis vis permala kaip su mėsmale…
Mūsų gyvenimas yra mūsų minčių ir troškimų rezultatas…
Kiekvienas vyras daro tai, ką jam leidžia moteris. Jei jis meluoja, apgaudinėja, išduoda – vadinasi, jis pajuto jos vidinį pasirengimą savo melui, apgaulei ir išdavystei. Jis būtinai viską praris tarsi folio rūgšties tabletę, užsigerdamas vandeniu. Vyras visada reaguoja į moters leistinas mintis: jis daro būtent tai, ką ji galvoja ar ko bijo, bet mintis vis permala kaip su mėsmale…
Jis daro viską, ko ji jo prašo, lygiai taip pat, kaip Visata daro viską iki mažiausių smulkmenų, nedarydama nuolaidos „ne“ dalelei. Jei ji pagalvoja apie jo galimus nuėjimus į kairę, jis linksminasi. Jei ji kupina besąlygiškos meilės, jis atsako savo meile. Jei ji užsisklendžia mintyse apie jo išdavystę – jis ją išduoda. Jei ji pasitiki jo profesiniu augimu – jis auga, jei ji nesaugi ir bijo – jis nuleidžia rankas žemyn ir taip pat ima bijoti.
Moteris formuoja vyro atsaką į kiekvieną savo kvietimą. Nepavyko atmesti blogo kvietimo – jis viską išgirdo, suvirškino ir padarė, kaip jam buvo liepta. Pagalvokite apie jį kaip apie stiprų ir sėkmingą asmenį, ir jis atsakys Heraklio stiprybe ir Bilo Geitso sėkme. Bet jei moteris įsivaizdavo vyrą, flirtuojantį su kita, ji reiškia taip prašo ir net liepia jam flirtuoti. Mes juk sužadiname savo norą, o jis jį išpildo kaip medinė lėlė, būdamas tame pačiame energetiniame lauke kaip ir mes.
Visata reaguoja į užklausas ir sinchronizuojasi su bet kokia jos būsena. Visata tarsi sako mums: „Jei norite ištikimybės, tikėkite ištikimybe! Meilės – tai mylėkite! Jei norite muzikos, dainuokite! Tylos – kalbėkite tyliai. Norite saldumo – gaminkite uogienes. Rudens – perdažykite lapus. Dangaus – tai pažvelkite aukštyn. Sūrio – užvirinkite pieną. Oro – atidarykite langus. Saulės spindulių – nusiimkite akinius nuo saulės. Norite nuoširdumo – laikykite savo širdį atvirą!
Mūsų pasaulis yra mūsų galvose. Mūsų gyvenimas yra mūsų minčių ir troškimų rezultatas. O mes, kažkodėl bijodamos sniego, toliau atkakliai ieškome šiltų kailinių. Svajojame nuvažiuoti į mišką, bet kažkodėl jo nematome judrioje sankryžoje. Mus erzina dulkės, bet mes tupime su šlepetėmis ant seno parketo. Bijome netvarkos, bet laiku neišvalome senų šiukšlių namuose. Norime išlaikyti gyvenimo gėles gyvas, bet kažkodėl atsainiai jas rauname, pamiršdami, kad mūsų gyvenimas yra tik mūsų rankose ir tik mes esame jo scenarijaus autoriai.
