Meilė būna įvairi. Kvaila manyti, kad yra vienas teisingas būdas mylėti, kuris visus vienodai įkvepia. Jausmų yra tiek pat, kiek ir žmonių, ir jiems įtakos turi asmeninė patirtis, pažiūros, charakteris ir objektyvios situacijos tarp įsimylėjėlių. Šiame straipsnyje panagrinėsime meilės rūšis, apie kurias kalbėjo senovės graikai, apibūdindami žmogaus sielos daugialypiškumą. Ar sugebėsite vienoje iš jų įžvelgti save?
TAIGI, KOKIOS YRA 7 MEILĖS RŪŠYS:
Liudus – vartotojiška meilė
Tokiuose santykiuose tarp partnerių nėra tikro artumo, tik noras pasiimti tai, kas jiems priklauso. Pavyzdžiui, intymus artumas, emocijos, sporto trofėjai. Tokiu atveju pats žmogus neketina niekuo prisidėti iš širdies, dalytis savo patirtimi ir atsakomybe. Jis nori žaisti, mėgautis dėmesiu, laisve ir kylančiomis aistromis. Meilė tokiu atveju yra paviršutiniška, žmonės mėgaujasi jauduliu, naujumo laukimu, dar vienos pergalės fiksavimu. Tačiau vos tik pasiekia rezultatą, jie pereina prie naujų fantazijų objektų.
Manija – meilė kaip priklausomybė
Daugelyje romantiškų santykių ši priklausomybė pasireiškia ankstyvuoju etapu. Ji prasideda tada, kai užvaldo naujojo partnerio manija. Tokia meilė yra destruktyvi visiems jos dalyviams, nes ji grindžiama troškimu turėti ir kontroliuoti. Todėl tų asmenų jausmai įtraukiami į vidinių pojūčių sūkurį, taip žmonės verčiami kentėti, kankintis, neigti savitumą ir yra priversti gyventi nuolatinėje įtampoje. Vienas iš jų greitai pajunta spaudimą ir pabėga. Kitas persekioja jį su visa aistra, prarasdamas vidinį savitumą ir yra kankinamas pavydo. Tokia meilė yra destruktyvi, šiek tiek primenanti kankintojo ir mazochisto bendrus santykius.
Erosas – aistringa meilė
Čia veikia panašūs mechanizmai kaip ir manijos atveju, tik be neigiamo akcento: meilė yra abipusė, įsimylėjėliai nori turėti vienas kitą, mėgautis intymumo džiaugsmais bei idealizuoti santykius. Būtent po eroso dažnai gimsta naujos šeimos: trauka tokia stipri, kad norisi nuolat būti šalia vienas kito, glostyti vienas kitą, maudytis meilės spinduliuose. Ir dažnai partneriai skuba tuoktis, kad įtvirtintų šiuos jausmus. Deja, bet bėgant metams erosas išsikvepia ir subliūkšta, užkliuvęs už vaikų, kasdienybės, gyvenimo krizių ir esančio partnerio netobulumo. Tiesa, kai kuriems pavyksta išlaikyti aistrą dar ilgus santykių metus.
Agapė – nesavanaudiška meilė
Tokia meilė ryškiausiai matoma tarp motinos ir vaiko, kai suaugęs žmogus priima savo vaiką visa širdimi, susitaiko su jo trūkumais, suteikia jam visą savo švelnumą, šilumą ir rūpestį. Deja, vyro ir moters santykiuose agapė gali turėti neigiamų pasekmių – iškreipti „davimo“ ir „gavimo“ energiją. Kai įsimylėjęs žmogus yra taip atsidavęs savo antrajai pusei, kad dėl kito žmogaus laimės yra pasirengęs bet ką paaukoti: viską atleisti, su viskuo susitaikyti, būti amžinu donoru ir atrama, spjauti į save patį. Tai blogai, nes greitai išsenka santykiai, išsikvepia, tampa per daug lankstūs ir taip praranda visas reikalingas ribas. Juk meilėje svarbiausia yra abipusis keitimasis energija ir kiekvieno partnerio individualumo išsaugojimas.
Storge – meilė, pagrįsta pareigos jausmu
Tokiuose santykiuose nėra romantikos ar gyvuliškos aistros. Du žmonės paprasčiausiai tiek ilgai jau buvo kartu, tiek daug patyrė, kad tapo vienas kito dalimi, „suaugo kartu šaknimis“. Jie sudaro gerai sureguliuotą mechanizmą, kuriame kiekvienas atlieka tam tikrą vaidmenį ir yra už visa tai atsakingi. Jie dėl savo šeimos gali bet ką sudraskyti į skutelius, nes jie yra vienas kito gyvenimo tęsiniai. Ir nors jų gyvenime neverda emocijos, pareigos jausmas neleidžia jiems išduoti savo partnerio, net jei jie neatitinka mintyse kuriamų idealų. Pareiga būti kartu laimėje ir varge yra svarbesnė už bet kokias emocijas.
Philia – draugiška meilė
Kas sakė, kad vien tik aistra ar pareigos jausmas gali suvienyti? Kartais žmonėms taip įdomu kartu kalbėtis ir tylėti, tyrinėti pasaulį, kurti, kad jiems nieko daugiau ir nereikia. Tokiuose santykiuose nėra fizinės traukos (arba buvo, bet bėgant metams ji išblėso). Tačiau yra atsiradusi sielų harmonija, minčių lygybė bei bendrų interesų pasidalijimas. Partneriams tiesiog patinka būti kartu – klausytis muzikos, žiūrėti filmus, eiti į žygius, auklėti vaikus, atlikti namų ruošos darbus, dirbti komandoje. Jų požiūris į gyvenimą toks pat. Taigi, bendradarbiaudami jie gauna paramą savo idėjoms, požiūriams ir ateities projektams.
Pragma – racionali meilė
Tokio tipo meilė atsiranda, kai žmonės ieško patogių santykių. Tačiau ne dėl finansinės naudos (nors ir be jos neapsieinama), o norėdami rasti sau sąjungininką, su kuriuo galėtų drąsiai žengti per savo gyvenimą. Tokioje poroje meilė nėra tokia vertinga kaip nuomonių, gyvenimiškų modelių ir pasaulėžiūrų sutapimas. Šioje meilėje abu sutuoktiniai žvelgia į gyvenimą ta pačia kryptimi ir nenuvertina vienas kito pasiekimų. Ji yra namų šeimininkė, o jis – šeimos maitintojas. Ir kiekvienas atlieka savo vaidmenį šeimoje. Tai svarbi savybė, nes be tokio požiūrio į meilę sutuoktiniai nesusitartų. Juk pavyzdžiui, kodėl jis nenori vaikų, o ji nori, ar kodėl ji visą laiką praleidžia virtuvėje, o ne keliauja su juo po kalnų prerijas? Kodėl jis leidžia paskutinius pinigus plėtrai, užuot investavęs juos į šeimą? Nesant vienodų pažiūrų, atsiranda kritika, ginčai ir smerkimas, todėl šeima greitai tampa nelaiminga.
Kaip matote, yra daugybė meilės rūšių, todėl kiekvienas žmogus pasirenka ką nors kita pagal savo vertybes, amžių ir patirtį. Tačiau geriausia kaitalioti vieną su kita, nepulti į kraštutinumus, o ugdyti aistrą, draugystę ir flirtą bei atsakomybę.
Santykiai yra daugialypiai, neužsifiksuokite viename vaidmenyje, kitu atveju greitai pavargsite. Taip pat atminkite, kad mylėti reikia ne tik savo antrąją pusę, bet ir save.
