Aukščiausiame dvasinės raidos etape žmogaus kalba paprastai būna švelni ir rami.
Senovės graikų filosofas Sokratas sakė: „Kalbėk taip, kad galėčiau tave pamatyti…“.
Žmogus gali būti dailus ir gražiai apsirengęs. Arba jis gali dėvėti kuklią aprangą ir neišsiskirti savo grožiu. Arba jis gali vaikščioti su paprastu švarkeliu ar dėvėti apsmukusią striukę. Tačiau vos tik žmogus pradeda kalbėti, tampa aišku, kokia iš tiesų yra jo siela. Sielos išsivystymo lygį galima atpažinti iš jo kalbos.
Aukščiausiame sielos išsivystymo etape žmogaus kalba paprastai būna švelni ir rami. Ji yra suprantama ir aiški. Jis kalba „atsargiais“ žodžiais. Jo kalboje gausu metaforų ir palyginimų, ji yra įdomi. Šis žmogus nieko neįžeidžia ir neįskaudina. Jis vengia grubumo ir šiurkštumo, nors kalba gana tiesmukai. Jis yra šmaikštus, tačiau dažniau juokiasi iš savęs, pasakoja su humoru. Pokalbis su tokiu žmogumi sukelia pakylėtą jausmą, kaip klausantis geros muzikos ar žiūrint kokybišką filmą. Jūs su tokiu žmogumi sužinote kažką naujo, jaučiatės labiau atsipalaidavęs. Jis tarsi suteikia jums jėgų vien savo žodžiais. Tačiau šie žmonės yra labai jautrūs. Jei kas nors jų akivaizdoje šmeižia ar nešvankiai keikiasi, jie jaučiasi fiziškai blogai. Jie tiesiog jaučiasi blogai – ir viskas. Jie gali net susirgti.
Antrajame sielos raidos etape žmogaus kalba yra aktyvi ir energinga. Kartais jos būna net per daug. Žmogus gali kalbėti įvairiomis temomis, bet dažniau kalba apie pinigus, politiką, asmeninius santykius, sveikatą. Jis išsako savo nuomonę, linkęs ginčytis ir prieštarauti. Mėgsta šmaikštauti, o ypač daug apie kitus. Kiti jam ypač juokingi. Taip pat mėgsta kritikuoti, tačiau nemėgsta kritikos, tuoj pat supyksta ir ima keiktis. Be problemų kalba apie seksą ir yra linkęs viešai kalbėti apie savo asmeninius ryšius. Po pokalbio su tokiu žmogumi galite pajusti išsekimą, nors iš pradžių gali būti įdomu – jis tiesiog per daug kalba…
Žemiausia sielos raidos pakopa – grubi kalba ir keiksmažodžiai. Žmogus sunkiai renkasi žodžius, jei nori ką nors papasakoti, – jo žodynas skurdus. Tačiau jis keikiasi meistriškai ir žino daugybę tokių nemalonių žodžių. Humoras susijęs su mirtimi ir smurtu, svetimavimu ir seksu, istorijomis, kurių jis žino iš tiesų daug. Jis nuolat ką nors aptarinėja, perduoda gandus ir apkalbas, šmeižia. Jo kalba kupina pavydo ir pykčio, verkšlenimo ir skundų. Vos tik jis atveria burną, po visą patalpą tarsi pasklinda blogas kvapas. Būti šalia jo nepakenčiama, jis primena šiukšlyną.
Tai trys sielos raidos etapai – juos galite atpažinti iš žmogaus kalbos. Ir kiekvienas iš mūsų galime pereiti iš vienos stadijos į kitą net per vieną dieną. Tačiau kuo labiau žmogus nusileidžia į trečiąją, žemiausią pakopą, tuo sunkiau jam sugrįžti atgal. Ir gali prarasti sveiką protą, auklėjimą, net savo sielą.
Aukštą sielos raidos lygį pasiekę žmonės gydo kitus vien tik savo kalba. Žmonės, kurių sielos raidos lygis žemiausias, žlugdo ir savo blogomis mintimis užkrečia kitus.
Aukštos sielos raidos pakopą pasiekę žmonės gyvena ilgiau ir retai serga – tai visuotinai žinomas faktas. Kalba ne tik gydo kitus, bet ir gydo patį žmogų. Taigi, geriau tobulėti ir kopti aukštyn pakopomis, teisingų žodžių laipteliais. Sveikatos ir ilgaamžiškumo link…
