Makiažas yra stebuklinga priemonė, leidžianti moterims atrodyti dar patraukliau! Jis padeda puikiai paslėpti trūkumus ir pabrėžia privalumus, bet pažvelgus į sovietmečiu gyvenusių moterų atvaizdus, šiuo faktu drąsiai galime abejoti. Žinoma, reikia prisiminti, kad tuo metu kosmetikos asortimentas buvo labai ribotas. Tad kaip gi dažėsi moterys tuo laikotarpiu?
Pilkai mėlyni akių šešėliai
Būtent tokius akių šešėlius turėjo kiekviena sovietmečiu gyvenusi moteris. Jų buvo tepamasi labai gausiai, moterys dažėsi ne tik voką, bet ir visą erdvę tarp jo ir antakio. Teptuko trūkumas nebuvo problema – jį lengvai pakeitė vatos gabalėlis. Vėliau prekyboje pasirodė pilki ir mėlyni šešėliai su blizgučiais, kuriuos moterys iškart išpirko! Juos naudodavo ne tik vakariniam, bet ir kasdieniam makiažui.
Tušas
Maža dėžutė su tvirtu šepetėliu – štai kas tais laikais buvo tušas. Norėdamos užsitepti tušo ant šepetėlio, moterys būtinai turėjo naudoti vandenį, o kai norėdavo sutaupyti laiko, tiesiog naudodavo savo seiles… Tokiu tušu buvo būtina dažyti du kartus, kad blakstienos atrodytų tankesnės. Tiesa, po kelių valandų moteris vėl turėdavo pasidažyti blakstienas, nes jos po kurio laiko sulipdavo.
Akių apvadas
Jų mada periodiškai grįždavo, tad moterys puikiai apsivesdavo akis naudodamos paprastą juodą pieštuką, kurį pamirkydavo vandenyje arba tuše.
Ryškūs lūpų dažai
Parduotuvių lentynose visada buvo daug ryškių lūpų dažų, tačiau jų spalvos, švelniai tariant, būdavo gana keistos. Na, bet juk moterų kūrybiškumui nėra ribų! Jos nusipirkdavo kelis lūpdažius iš karto ir juos maišydamos turėdavo norimą lūpų dažų spalvą.
Makiažo pagrindas
Sovietmečiu pudra egzistavo dviejų atspalvių – smėlio ir rudos spalvos. Ji buvo tokia tanki, kad ant veido atrodydavo tarsi kaukė, bet efektyviai užmaskuodavo paraudimą.
Na, ar žinojote, kaip sovietmečiu dažėsi moterys?
