Gyvenimo principas, kuriuo gali vadovautis kiekvienas. Geros mintys visada su mumis. Tik dėl nemalonių dalykų į jas kreipiame labai mažai dėmesio… Kada žmogus pasimeta ir pasineria į liūdesio ir sielvarto bedugnę? Kai jo galvoje knibžda daugybė negatyvių minčių. Toks žmogus gyvena manydamas, kad jis nieko nenusipelnė, kad neturi jokių gebėjimų, kad nėra mylimas ir vertinamas. Ar žinote, kodėl taip atsitinka?
Viskas paprasta: kartą žmogus pateko į kokią nors situaciją ir pasijuto nepasirengęs išmokti Visatos paruoštą pamoką, kad sustiprėtų ir užaugtų. Jis užfiksavo rezultatą, kurį pats pavadino negatyviu, ir iš visų jėgų ėmė metodiškai sklaidyti tą nemalonumą savo mintyse.
Jei moteris sulaukė nemalonaus komplimento ar net vyras ją paliko, ji iškart pasiskelbė esanti bjauri ir netinkama meilei. Jei kokį žmogų atleidžia iš darbo, jis puola į neviltį ir ima save vadinti blogiausiu specialistu, kurio niekas nenori. Moteris prisižiūrėjo liesų merginų iš socialinių tinklų, todėl dabar gyvena ir nuoširdžiai tiki, kad tik jos yra vertos laimės, o jai tenka slėptis šešiuose bulviniuose maišuose ir sėdėti šalia gyvenimo stalo. Galima pateikti daugybę įvairių pavyzdžių ir situacijų. Žmonės kartais nuoširdžiai tiki, kad tik turtas gali suteikti laimę ir ramybę. Kitiems svarbiausia išorinis grožis ir mylimo žmogaus buvimas šalia.
Tačiau pagrindinis dalykas, kurio žmogus negali suprasti, yra tai, kaip viskas vyksta tikrovėje. Visada manome, kad niekas nuo mūsų nepriklauso. Toks jau tas gyvenimas. Nieko negalime pakeisti. Tiesą sakant, galime padaryti daugybę dalykų. Pavyzdžiui, galime išmokti valdyti savo gyvenimą. Tai reiškia, kad reikia ne gyventi taip, kad mintys valdytų jus, bet kad jūs valdytumėte savo mintis, taigi ir savo gyvenimą. Būtent tokie žmonės gyvena laimingai, nes jie nepasiduoda vienam įvykiui ar kokiai nors neigiamai minčiai, kuri labai mėgsta įsiteikti ir visam laikui apsigyventi galvoje.
Todėl, jei aš mąstau, vadinasi, egzistuoju. Kai mąstau neigiamai, aš taip pat ir egzistuoju neigiamai. Jei mąstau pozityviai, tai atitinkamai ir gyvenu. Todėl siūlau jums atlikti eksperimentą ir tobulėti:
Visada siekite tų minčių, kurios jums maloniausios ir prieinamos, apeidami ir ignoruodami tas, kurios verčia jus nervintis, liūdėti ir nerimauti. Taip palaipsniui pripratinsite savo smegenis prie to, kad jūs esate už tai atsakingas. Tai reiškia, kad nustosite būti baimių, kompleksų ir įvairiausių nemalonumų įkaitais. Po truputį pastebėsite tikrą stebuklą: jūs augsite, stiepsitės į saulę, žydėsite ir ramiau miegosite, atrasite harmoniją, įsimylėsite gyvenimą ir tuo pačiu save. Nes įprotis nuolat pergalvoti blogas mintis atsirado ne gimdymo skyriuje. Jas sukūrėte patys. Dabar metas išsiugdyti naują įprotį, kad pasiektumėte pačias maloniausias mintis ir jomis vadovautumėtės, užuot kritę į dugną, nes laikėtės negatyvių minčių.
Rekomenduoju viską išbandyti ant savęs, nes tai lengviausiai prieinamas ir tinkamiausias būdas. Aš jį patikrinau. Be to, yra tokia slėpininga mįslė: mes visada manome, kad laimė ir puikūs dalykai turi ateiti per pastangas, darbą, kažkokį nepasiekiamą superkanalą. Todėl atmetame veikiančias schemas ir stebuklingas burtų lazdeles, kurios yra mūsų rankose. Kartais matome kelią, bet jo vengiame, sakydami: „O, tai niekis! Tai neveikia tokiu būdu. Aš žinau geriau, nes esu didžioji likimo auka!“
Ir iš kur jūs žinote, kad tai geriau, jei net nebandėte? Ir kodėl tada esate amžinas kankinys? Ar ne todėl, kad pasirinkote kančios kelią, įsikibę kančios minčių ir jomis sekdami? Taigi, pabandykite pakeisti savo įpročius. Blogiau nebus. O bus tik geriau!
Malonios mintys visada su mumis. Tik dėl nemalonių minčių į jas kreipiame labai mažai dėmesio, nes nesame prie jų pripratę, nes išmokome daugiau laiko ir pastangų skirti viskam, kas bloga…
