Laidotuves krikščioniškoje kultūroje lydi įvairios tradicijos ir ritualai. Kol artimieji stengiasi, kad velionio siela rastų ramybę, orai gali duoti ženklų mirusiojo šeimai bei artimiesiems.
Kai per laidotuves lyja, daugelis sako, kad gamta verkia dėl žmogaus, išėjusio į kitą pasaulį, ir mano, kad tai geras ženklas. Viena iš šio reiškinio interpretacijų tikrai sutampa su šia nuomone. Manoma, kad jei laidotuvių dieną lyja, mirusysis tuoj pat patenka į dangų.
Yra ir kitų ženklų. Jei saulė išlindo po lietaus, tai reiškia, kad mirusio žmogaus sielai buvo atleistos visos jo nuodėmės, jas tiesiogine prasme nuplovė lietus. Dabar jis gali pradėti naują gyvenimą.
Nedidelis lietus laidotuvių dieną turi kitokią interpretaciją. Tai reiškia, kad atėjusiųjų į laidotuves sielvartas yra nuoširdus.
Yra ir nelabai geros reikšmės ženklų. Jei išnešant karstą lyja taip stipriai, kad nešėjai sunkiai gali paeiti, vadinasi, velionis nebuvo pats maloniausias žmogus ir pridarė daug rūpesčių kitiems.
Jei laidojimo metu prasidėjo smarki perkūnija ir liūtis, tai reiškia, kad per metus artimieji turėtų tikėtis dar vienos mirties. Taip pat yra ženklas, bylojantis apie sunkius mirusiojo sielos išbandymus. Sakoma, kad jei po laidojimo prasidėjo stiprus lietus ir perkūnija, mirusiajam kitame pasaulyje bus sunku ir jis turės patirti rimtų išbandymų.
