Šio maisto produkto vartojimas leidžia paskatinti „panikos hormono“ sumažėjimą organizme. JAV mokslinės institucijos specialistai atliko tyrimą, kurio metu jie nustatė nervų sistemai naudingiausią maisto produktą. Eksperimente dalyvavo trys savanorių grupės, pranešė „Remedium“. Argi neįdomu sužinoti, kuris maisto produktas veikia tarsi vaistas nuo streso?
Grupės viena nuo kitos skyrėsi maitinimu. Taigi, pirmoji grupė vartojo avižinius dribsnius, antroji valgė kiaušinius, o trečioji galėjo valgyti ką tik nori, be jokių apribojimų. Po eksperimento buvo patikrinta visų dalyvių sveikatos būklė.
Rezultatai parodė, kad kiaušinius valgantys žmonės patiria mažiausiai streso. Antrosios grupės savanorių antinksčiai blokavo adrenalino išsiskyrimą į kraują, todėl sumažėjo kortizolio kiekis.
Tuo pačiu metu žmonių, kurie valgė avižinius dribsnius, kūnas yra labiausiai nepasirengęs atlaikyti streso. Šio reiškinio priežastis yra padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Streso hormono svyravimai gali išprovokuoti silpnumą, panikos priepuolius.
Taigi, valgydami daugiau kiaušinių, galite įveikti širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimus. Šis maisto produktas naudingas, tad stenkitės valgyti kiaušinius dažniau.
Stresas, nerimas ir panika: kaip nepasiduoti baimėms karantino metu?
2020-ieji metai atnešė pokyčių visam pasauliui. Iš pradžių Kinijoje atsirado naujas virusas, dabar jis plečiasi visame pasaulyje. Siūlome išsiaiškinti, kaip nepasiduoti bendrai panikai! Kiekviena diena sukelia vis daugiau panikos ir nerimo priežasčių: miestai ir sienos uždaromi, užsikrėtusių žmonių skaičius auga, žmonės karantine. Susijaudinę dėl viruso, daugelis žmonių pasidavė visuotinei isterijai. Papasakosime kelis paprastus patarimus, kurie padės susirasti palaikymą ir nepasiduoti nerimui, tad ir panika nebus baisi.
Kontroliuokite emocijas
Bet kurias emocijas, nesvarbu, ar tai nerimas, ar baimė, ar panika galima ir reikia kontroliuoti. Mes visi esame skirtingi: kažkam tereikia pamatyti naujienas, kad pradėtų įsivaizduoti baisiausius dalykus. Bet jei nekontroliuosite savęs, galite prarasti sugebėjimą blaiviai mąstyti. Neapkraukite savęs nereikalingu stresu – pabandykite įvertinti baimės lygį ir surasti racionalias jos atsiradimo priežastis. O akimirkomis, kai esate panikoje, pabandykite neigiamas mintis pakeisti teigiamomis.
Sužinokite statistiką
Galite pasiduoti panikai arba pažiūrėti į statistiką. Baimės yra daugialypės ir klastingos, taip pat beveik visada perdėtos. Puikus pavyzdys: 80 proc. užsikrėtusiųjų pasveiksta be komplikacijų. Virologai sako, kad naujas patogenas ateityje sukels tik lengvą negalavimą. Masinę isteriją sukelia tai, kad vakcina nuo jo vis dar kuriama.
Laikykitės atsargumo priemonių
Koronavirusas perduodamas artimu kontaktu. Pagrindinės atsargumo priemonės padės apsisaugoti: dažniau plaukite rankas su muilu, parduotuvėse naudokite dezinfekavimo priemones, susilaikykite nuo artimo kontakto su žmonėmis ir, jei įmanoma, likite namuose. Stiprus imunitetas taip pat apsaugos nuo viruso, todėl miegokite pakankamai, atlikite fizinius pratimus ir į meniu įtraukite daugiau vitaminų turinčių maisto produktų. Tiems, kurie jaučiasi blogai, ekspertams patariama likti namuose ir išsikviesti gydytoją.
Tikrinkite informaciją
Informacijos stoka skleidžia paniką, kaip ir jos perteklius. Internete yra daug dezinformacijos ir netiesos, kuri plinta greičiau nei pandemija. Tai skaitydami jūs tik padidinsite stresą ir nerimą. Jei jums reikia sužinoti naujausias naujienas – tikrinkite tik patikimus šaltinius.
Atsikratykite streso
Norint nepasiduoti baimėms, svarbu įveikti nerimą keliančias mintis ir stresą. Naudokite bet kokias galimas nerimo įveikimo priemones – pavyzdžiui, meditaciją stresui malšinti ar knygų skaitymą. Taip pat panika ir stresas išnyks po šilto dušo, mandalos spalvinimo, arbatos puodelio ar kvėpavimo pratimų. Pasirinkite tai, kas jums tinka, ir atsiribokite nuo negatyvių minčių.
Spustelėkite šį kūno tašką, kad atsikratytumėte streso ir nerimo
Šis kinų medicinos metodas atsirado beveik prieš 2500 metų ir dabar pelnytai laikomas daugelio fizinių ir psichinių ligų, įskaitant stresą ir depresiją, „vaistu“. Paspauskite šį tašką ir rezultatą pajusite iškart!
Remiantis senovės kinų doktrina, ant mūsų kūno yra tam tikri akupresūros taškai, esantys palei energijos linijas. Šios linijos paprastai vadinamos energijos dienovidiniais.
Energijos dienovidiniai nukreipia mūsų gyvenimo jėgą (arba qi). Jei šių dienovidinių darbas sutrinka, jį galima pakoreguoti stimuliuojant juos akupresūros technika. Iš viso yra 12 energetinių meridianų, ir visi jie praeina per svarbiausius mūsų kūno organus. Šie dienovidiniai palaiko kūno formą, o jei bent vienas iš jų nustoja normaliai funkcionuoti, kūnas praranda pusiausvyrą.
Spustelėję tam tikras kūno dalis, žmonės gali palengvinti nerimo ir depresijos sukeltą šalutinį poveikį. Ši technika labai panaši į akupunktūrą, tačiau vietoje adatų naudojami pirštai. Kai aktyvinate „CV 17“ sritį, teigiamas rezultatas jaučiamas beveik akimirksniu. CV 17 yra anteromedijos meridianas 17, esantis krūtinės centre. Kinai mano, kad ši zona yra kūno energetinis epicentras, kuriame sutelktos visos žmogaus emocijos. Ji jautriausiai reaguoja į žalingą streso poveikį.
Visuotinai priimta, kad CV 17 vieta padeda išlaikyti yin ir yang energijų pusiausvyrą kūne. Akupresūros specialistai įsitikinę, kad net nedidelis spaudimas „CV 17“ zonai gali išgelbėti žmogų nuo daugelio nervų sistemos problemų ir sustiprinti jo imuninę sistemą.
„CV 17“ zona yra tiesiai „ramybės jūros“ centre, būtent, keturių pirštų atstumu virš krūtinkaulio (beveik krūtinės viduryje).
Norėdami pradėti, suraskite CV 17, švelniai trindami krūtinę, kol rasite mažą ertmę.
Sėdėkite tiesiai ir suglauskite delnus kartu, tarsi meldžiantis.
2–3 minutes pirštų galiukais spauskite „CV 17“.
Užmerkite akis.
Atsipalaiduokite. Pabandykite įkvėpti ir iškvėpti orą įprastu tempu.
Sėdėkite vertikaliai, tačiau išlaikykite kaklą ir pečius tiesiai.
Jei jus kamuoja nemiga, pabandykite švelniai paliesti šią vietą pirštais. Teigiamas rezultatas garantuojamas.
Stimuliuojant CV 17 tašką, galima ne tik palengvinti stresą ir nerimą, bet ir padėti kovoti su nuovargiu, hormoniniais sutrikimais ir potrauminiais sutrikimais.
