Meluoti, slėpti ar apgaudinėti, kai tai būtina dėl kokios nors gerovės, yra visiškai suprantami dalykai. Tai galima traktuoti skirtingai, tačiau bet kuriuo atveju melas gali turėti savų paaiškinimų.
Kartais meluojama turint tam tikrų ketinimų, siekiant įgyti pranašumo. Tai žema ir labai pikta, tačiau tai galima racionaliai paaiškinti ir suprasti. Tačiau kartais pasitaiko, kad žmogus meluoja visą laiką ir iš to neturi jokios praktinės naudos.
Tokia situacija atrodo keista, tačiau ją galime aptarti šiame straipsnyje. Yra kelios priežastys, kodėl žmogus gali būti patologinis melagis.
Savitos smegenų savybės
Atlikta nemažai patologinių melagių smegenų tyrimų. Nustatyta, kad pas tokius žmones trijose prefrontalinės žievės srityse yra daugiau baltosios medžiagos nei pas tuos, kurie dažniausiai sako tiesą.
Jei tokios medžiagos smegenyse žmogus turi pakankamai daug, tai jį galima vadinti patologiniu melagiu. Taip pat pasitaiko, kad toks melavimo toleravimas atsiranda dėl traumų, infekcijų ir kai kurių sunkių ligų. Jie gali sukelti polinkį meluoti.
Auklėjimo pasekmės
Toks žmogus vaikystėje galimai augo šeimoje, kuri jį griežtai auklėjo arba jo tėvai buvo per daug atšiaurūs. Greičiausiai, dėl gyvenimiškos patirties stokos, toks žmogus padarė kokių nors nusižengimų, suklupo bei klydo, ir dėl to slėpė šiuos dalykus nuo mamos ir tėčio, kad išvengtų jų bausmės. Laikui bėgant, toks elgesio modelis gali įsitvirtinti jo gyvenime, todėl jis nuolat ir toliau visiems meluoja, net jei nėra kam ir už ką jo bausti.
Psichologinės problemos
Patologinis melagis tikrai jų turi. Jis gali sirgti obsesiniu – kompulsiniu sutrikimu, depresija, jo nerimo lygis gali būti nuolat labai aukštas.
Visa tai sukelia baimę, kaltę, nenorą pripažinti, kad jo psichologinėje būsenoje yra tam tikrų nukrypimų. Ne visada žmonės, turintys minėtų sutrikimų, meluoja, bet, vis dėlto, kai kurie iš jų gali turėti tokią nemalonią savybę.
Šios patologinio melavimo priežastys yra dažniausios. Būtent dėl jų žmonės nuolat sako netiesą.
