12 priežasčių, kodėl azijiečiai būna sveikesni ir gyvena ilgiau

Mokslas įrodė, kad azijiečiai apskritai yra daug sveikesni ir gyvena ilgiau, nei vakariečiai. Šiame tekste yra 12 skirtumų, iš kurių daugelis galite pasimokyti.

Tiesa apie mėsą, ryžius ir soją

Iš pradžių, ilga gyvenimo trukmė ir bendra azijiečių sveikata buvo aiškinama tuo, kad jie valgo mažiau mėsos. Tada rinkodaros specialistai iškėlė tezę, kad jūs galite sumažinti širdies ligų riziką perėję nuo mėsos prie tofu (nepaisant to, kad, pavyzdžiui, japonai nevalgo tiek daug tofu – mažiau nei 13 gramų vienam asmeniui per dieną).

Neseniai mokslininkai atliko tyrimus, kuriuose palyginta tipiška vakariečių ir azijiečių mityba, sveikiausius azijiečius siejant su ryžiais. Tačiau ryžiai toli gražu nėra vienintelis produktas, kuriuo išsiskiria azijiečių mityba. Tačiau, kalbant apie panašumus, rezultatai taip pat akivaizdūs. Kartu su Vakarų kultūros (ir vakarietiško greito maisto) skvarba, Azijoje taip pat daugėja nutukimo ir diabeto atvejų.

Tačiau grįžkime prie tradicinių Azijos valgymo įpročių, susijusių su aukštesniu sveikatos ir ilgaamžiškumo lygiu.

1. Azijos gyventojai beveik kasdien valgo žuvį

100 gramų žuvyje, vidutiniškai, yra šiek tiek daugiau baltymų nei mėsoje, ir daug naudingų maistinių medžiagų, įskaitant omega-3 riebalų rūgštis.

Tai yra būtinos medžiagos, kurių mūsų organizmui reikia, norint išsaugoti imunitetą, užkirsti kelią lėtinėms ir kitoms infekcijoms bei jas slopinti.

2. Jie suvalgo visą gyvūną

Dažnai tai yra siejame su skurdu, tačiau valgyti beveik visus gyvūno organus ir vidaus organus laikoma Azijos tradicija: oda, galva, kaklas, kaulai, uodega, skilvelis, snapas, akys, kepenys – viskas eina į jų mitybą. Šalutiniuose produktuose yra daug riebaluose tirpių maistinių medžiagų, kolageno ir naudingų bakterijų.

3. Jie valgo sriubas

Tradicija yra valgyti įvairias sriubas, o tai siejama su mažu azijiečių nutukimu ir taip pat galima geriau kontroliuoti sotumą.

4. Jūros dumbliai – kaip vienas iš dietos pagrindų

Japonijos žmonės kartu su jūros dumbliais (kuriuose gausu jodo), kurie dedami į daugelį tradicinių patiekalų, per dieną vidutiniškai suvartoja apie 3–5 miligramus jodo, tuo tarpu, vidutinėje JAV dietoje, pavyzdžiui, jodo (vartojamo daugiausia su druska) yra 15-20 kartų mažiau.

Jodo trūkumas neigiamai veikia skydliaukės veiklą. Tuo pat metu beveik visose dietose yra druskos apribojimai (kuri ne tik suteikia mums jodo, bet ir sulaiko vandenį bei kitas medžiagas), dėl to gali trūkti jodo.

5. Jie retai valgo maistą, kurio pagrindą sudaro kviečiai

Azijiečiai tradiciškai neaugina kviečių ir retai valgo miltinius maisto produktus – be duonos, be bandelių, be kepinių. Jų tradiciniai makaronai yra arba iš grikių, arba ryžių su kiaušinių pagrindu, o miltai toli gražu nėra tokie gausūs jų maisto racione, kaip Vakarų civilizacijoje. Kviečių produktai yra greiti angliavandeniai (kurie skatina  cukraus kiekio kraujyje padidėjimą ir kelia grėsmę persivalgymui, nutukimui, diabetui), todėl Azijoje jie yra priverstinai ir tradiciškai pakeičiami ryžiais – lėtuoju angliavandeniu, kuris yra daug sveikesnis, nei kepiniai iš kviečių.

6. Jie valgo daug fermentuoto maisto

Fermentacijos procese (biocheminis perdirbimas veikiant fermentams, kurių dažniausiai yra pačioje medžiagoje) į produktus dedama naudingų bakterijų. Azijos kultūroje jie paįvairina maistą, naudodami įvairius fermentacijos procesus: miso, natto, tempeh ir sojos padažas gaminamas iš sojos pupelių. Jie netgi raugina kopūstus ir arbatą. Fermentacijos procesas yra susijęs su naudingų bakterijų atsiradimu maiste.

7. Jie dažniausiai vengia saldumynų

Iki XXI amžiaus Azijoje buvo valgoma labai nedaug saldumynų, vanduo ir arbata buvo geriami nepagardinus jų sirupu ir cukrumi. Vaisiai buvo pagrindinis fruktozės šaltinis. Būtent grynas cukrus reikalauja minimalių organizmo pastangų, kad patektų į kraują kaip maistinė medžiaga, o tai sukelia staigų cukraus kiekio šuolį kraujyje. Pačiame šiame  šuolyje vis dar nėra patologijos, tačiau vėliau staigiai sumažėjus gliukozės kiekiui, kūnas pradeda jausti alkį. Todėl mes valgome daugiau, nei galėtume. Be to, nesudėtingas paprastų cukrų pasisavinimas daro juos puikia papildomo svorio statybine medžiaga.

8. Jie naudoja daugybę žolelių prieskonių ir priedų

Net tradiciniai vaistažolių papildai (rozmarinas, čiobreliai, cinamonas, kmynai ir daugelis kitų) turi daug naudingų savybių, įskaitant virškinimo gerinimą, kraujospūdžio, cholesterolio kiekio mažinimą, jautrumo insulinui gerinimą ir antimikrobines, antibakterines ir priešgrybelines savybes. Galiausiai juose yra antioksidantų. Juose yra daug naudingų savybių, kurių neturi mums įprastas kečupas.

9. Jų prioritetas yra sveika mityba

Azijos kultūroje maistas yra malonus įvykis, o ne lenktynės. Ramus ir išmatuotas KBFY (kalorijos, baltymai, riebalai, angliavandeniai) absorbcijos procesas yra įprasta praktika. Pagal tradiciją, arbata geriama likus 30-60 minučių iki pagrindinio valgio – skrandžiui paruošti, valgymas su lazdelėmis taip pat vyksta dėl tam tikros priežasties – paprasčiausiai su jomis negalima paimti daugiau nei reikia. Todėl maisto vartojimo procesas yra lėtesnis, nei tradicinis europietiškas, o tai reiškia, kad sotumo jausmas pasireiškia anksčiau: kai nevalgoma tiek daug.

10. Jie daug vaikšto ir tupi

Šiaurės Amerikoje vienam gyventojui priklauso milžiniškas automobilių skaičius, tuo pačiu metu jie pėsčiomis vaikšto mažiausiai pasaulyje. Kinijos gyventojai (bent jau iki praėjusio šimtmečio 1990-ųjų) vaikščiojo ir dirbo fiziškai sunkų darbą daugiau, nei likusieji pasaulio gyventojai. Ši aplinkybė leido ne tik užsidirbti pragyvenimui, bet ir būti sveikesniems bei stipresniems. Didelis kalorijų kiekio sunaudojimas leido jiems pilnai panaudoti angliavandenius, kuriuos teikia ryžių mityba.

Pagal Azijos tradiciją – reikia greitai tuštintis, kelius prispaudžiant prie skrandžio.

Kalbant apie dažnesnį tupėjimą tarp azijiečių, šią sveiką opciją diktuoja gyvenimo sąlygos bei tradicijos: tuštinimosi klausimas. Azijoje tradiciškai įprasta vaikščioti, esant dideliam reikalui, prispaudžiant kelius arčiau ausų, o ne sėdėti ant balto sosto, padėjus kojas ant tualeto plytelių. Vienas mokslinis tyrimas šia tema (paskelbtas Virškinimo ligų ir mokslų 2003 m.) parodė, kad tuštinimasis visiškai pritūpus trunka vidutiniškai apie 50 sekundžių, o tas pats užsiėmimas patogiame tualete trunka apie 3 kartus ilgiau. Ir tai, vėlgi, kenkia sveikatai.

11. Jų vaistai orientuoti į prevenciją, o ne į gydymą

Nors Vakarų medicina vis sėkmingiau sprendžia sveikatos pusiausvyros sutrikimo pasekmes, tradicinė kinų medicina dirba su problemos esme, naudodama dietą, sveikus įpročius ir kitą praktiką, siekdama užkirsti kelią problemoms, o ne gydyti to pasekmes.

12. Jų požiūris į fizinį aktyvumą yra sudėtingas: ir darbas su kūnu, ir su protu / smegenimis

Vakarietiškas požiūris į fizinį aktyvumą skiriamas fiziniam dėmesiui – kūnui ir jo kankinimui, kai tuo metu Rytų praktikoje tai kyla iš galvos – dirbti su protu ir apmąstant: daug meditacijos, vidinio darbo – tai, ko vakarietiškame požiūryje į fizinį aktyvumą labai trūksta.