Nepaisant milijonų žmonių pastangų, rasti gerus namus visiems pasaulio vaikams, deja, yra neįmanoma užduotis.
Paprastai tariant, įvaikinto vaiko grąžinimas į mylinčią šeimą yra ilgas ir sudėtingas procesas. Tuo tarpu kiekvieną savaitę vis daugiau berniukų ir mergaičių laukia, kol bus įvaikinti. Kartais šių vaikų tėvai miršta, todėl jie neturi šeimos, kuri galėtų jais pasirūpinti. Tačiau dažniausiai tėvai paprasčiausiai nepajėgia jų auginti, ir vaikai, neturėdami ką daryti, mėnesiais ar net metais turi gyventi be stabilumo ir šeimos paramos.
Nors ir labai sunku surasti vaikams namus, tai vis tiek yra niekis, palyginti su naujos šeimos paieška nepagydomomis ligomis sergantiems vaikams. Taip, perskaitėte teisingai…
Galbūt niekada nesusimąstėte, kad nepagydoma liga sergantys vaikai gyvena be juos mylinčios šeimos. Tačiau tokių vaikų yra, ir nereikia net sakyti, kad jie nusipelno šilumos ir rūpesčio kaip ir visi kiti.
Vienas vyras, 62 metų Mohamedas Bzeekas iš Azuza, Kalifornijos valstijoje, paskyrė savo gyvenimą tam, kad pakeistų šių nelaimingų vaikų likimą.
Remiantis informacija, vyras globoja vaikus nuo 1989 m., kai jis ir jo tuometinė žmona Dawn ėmė juos priimti į savo namus. Deja, 1991 m. sutuoktiniai patyrė vieno iš savo globotinių mirtį. Tai pakeitė jų požiūrį į visą procesą ir paskatino juos atrasti savo tikrąjį pašaukimą. Pastaruosius 30 metų Mohamedas daugiausia dėmesio skyrė sergančių ar nepagydomai sergančių vaikų globai.
„Svarbiausia juos mylėti kaip savus“, – sakė Mohamedas.
„Žinau, kad jie serga. Žinau, kad jie mirs. Kaip žmogus stengiuosi daryti viską, ką galiu, o visa kita palieku Dievui.“
Didvyriškas iššūkis
Mahometas ir Dawn negalėjo pakęsti minties, kad yra vaikų, kuriems paskutiniais gyvenimo mėnesiais trūksta meilės ir šilumos.
Nors 2013 m. pora išsiskyrė, nuo to laiko Mohamedas tęsia savo pastangas ir daro viską, ką gali, kad pakeistų Kalifornijos vaikų padėtį. Pasak informacijos šaltinių, 62 metų vyras palaidojo 10 vaikų, kurie mirė jo mylinčiose rankose. Jis sakė, kad iš viso prižiūrėjo 80 vaikų.
„Mano namai yra vieninteliai Los Andžele, kurie priima mirštančius vaikus,“ – sakė jis. „Nuo 1989 m. dirbau su 80 vaikų. Dešimt iš jų mirė ant mano rankų.“
Šiuo metu Mohamedas savo laiką skiria šešerių metų mergaitės, sergančios reta smegenų yda, dėl kurios ji yra akla, kurčia ir paralyžiuotomis rankomis bei kojomis, priežiūrai. Dėl sunkios būklės mergaitei reikalinga priežiūra visą parą.
„Žinau, kad ji negirdi ir nemato, bet visada su ja kalbuosi.“ – sakė Mohamedas. „Aš ją palaikau, žaidžiu su ja, liečiu. Juk ir ji turi jausmus. Ji turi sielą. Ji yra žmogus.“
Tuo metu, kai mergaitei buvo vos dveji metukai, gydytojai manė, kad medicininiu požiūriu jos gyvybės išgelbėti jau neįmanoma. Tačiau po ketverių metų Mohamedo priežiūros ji vis dar gyva ir kovoja.
„Jie pagimdo juos ligoninėje ir ten juos palieka. Jų šeimos nesuteikia jiems net vardų. Dokumentuose yra įrašas: „Berniukas“, „Mergaitė“. Aš esu tas, kuris suteikia jiems vardus“, – praėjusiais metais viename interviu sakė Mohamedas.
Mohamedas yra imigrantas iš Libijos, prieš 40 metų atvykęs į Jungtines Valstijas studijuoti elektros inžinerijos. Jis pats pripažino, kad nepagydomų vaikų priežiūra padarė didelę įtaką jo gyvenimui.
„Žinau, kad tai labai skaudu ir jautru“, – sakė jis. „Žinau, kad tai didelis darbas, ir kartais mane tai vargina. Kartais man būna liūdna. Tačiau ar neturėtume padėti vieni kitiems?“
Jis toks yra vienintelis
Šio nuostabaus žmogaus darbą ir atsidavimą vertina ir kiti. Kalifornijos įvaikinimo bendruomenėje jis užsitarnavo pelnytą reputaciją. Melissa Testerman, „DCFS“ įvaikinimo koordinatorė, ieškanti vietų sergantiems vaikams, sakė: „Jei kas nors mums paskambina ir sako: „Šiam vaikui reikia vykti į slaugos ligoninę“, – tada į galvą ateina tik viena pavardė.“
„Jis vienintelis toks žmogus, kuris pasirūpins šiuo vaiku, kuris tikriausiai neišgyvens“.
Nežinau, kaip jūs, bet aš manau, kad tokios geros sielos žmogus kaip Mohamedas nusipelno daug didesnio pripažinimo ir pagyrimų, nei sulaukia dabar. Vien skaitydami apie šio žmogaus pastangas galime susigraudinti. Dėkojame, jums – Mohamedai už viską, ką padarėte ir darote toliau. Esate tikras didvyris! Jei ir jūs norite padėkoti Mohamedui už jo pastangas, pasidalinkite šiuo straipsniu socialiniame tinkle „Facebook“.
