Kai tėvai turi vaiką, sergantį liga, kuri paveikia bendravimą su kitais žmonėmis, sunku įsivaizduoti, koks bus jo tolesnis gyvenimas. Vaikai greitai išmoksta prisitaikyti prie naujo gyvenimo, bet ne visi aplinkiniai atsižvelgia į tai, kad jis supranta gyvenimą visiškai kitaip.
Prieš septynerius metus Tricia Klein susilaukė sūnaus, vardu Timothy. Kai jam buvo dveji metai, jam buvo diagnozuotas neverbalinis autizmas. Nuo tada ji padėjo sūnui įveikti kasdienius iššūkius, su kuriais jis susiduria kasdieniame gyvenime.
Nepaisant to, Timothy yra sudėtinga gerai jaustis aplinkoje, kuriose yra daug žmonių. Dėl to Triciai teko atsisakyti kelių gimtadienio švenčių. Ne todėl, kad ji neskatina savo sūnaus dalyvauti juose, o todėl, kad tai yra labai sudėtinga jos sūnui.
Kaip ir visi kiti 7 metų vaikai, Timothy mėgsta būti aktyvus. Jam patinka žaisti futbolą, plaukioti ir žiūrėti „YouTube“ vaizdo įrašus. Apie jį ir jo gyvenimą rašė „ABC News“.
Vieną dieną jos sūnus gavo kvietimą į gimimo dienos šventę, o Tricia niekada nepamirš šios dienos. Kartu su gimtadienio kvietimu buvo raštelis, kuris pakeitė jos požiūrį į žmonių empatiją.
Visa klasė buvo pakviesta į gimtadienį, tačiau raštelyje buvo parašyta:
„Carteris mokykloje sėdi šalia Timothy. Jis dažnai kalba apie Timothy ir aš labai tikiuosi, kad Tomothy galės atvykti į jo gimtadienį. Mes išsinuomavome šokinėjimui tinkančią pripučiamą pilį, kuri jau stovi sode. Pilies apačioje yra čiuožykla. Taip pat turėsime vandens balionų ir vandens pistoletų. Galbūt, Timothy gali ateiti šiek tiek anksčiau, nei tuo pačiu metu, kai vyks didelė šventė ir bus didelis šurmulys su visa klase? Pabendrautume, aš tikiu, kad galėtume tai padaryti.“
Kvietimas Tricią be galo sujaudino. Šis papildomas dėmesys parodė tokį didelį išskirtinumą jos mažai šeimai.
Kvietimą atsiuntusi mama turėtų būti puikus pavyzdys mums visiems. Atsižvelgti ir suprasti kitų iššūkius kainuoja tiek nedaug, bet reiškia neįtikėtinai daug. Tai iš tiesų gera pamoka visiems draugams ir pažįstamiems.
