Kai Samanta Thomas gimė, ji buvo įvaikinta. Sulaukusi 18 metų ji nusprendė surasti biologinius tėvus.
Tačiau paieškos buvo labai sudėtingos. Samantos įtėviai prisiminė tik dvi mažas detales apie jos biologinius tėvus: jie buvo iš Čikagos, taip pat prisiminė, kad tėvo vardas buvo Edis. Po kiek laiko Samanta suprato, kad surasti biologinius tėvus neįmanoma. Nebuvo pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti, kas yra jos tėvai, todėl ji stengėsi pamiršti šią mintį.
Gyvenimas tęsėsi ir tuo metu, kai Samanta sulaukė 20-ies, jos gyvenime daug kas pasikeitė. Ji jau buvo ištekėjusi ir turėjo du vaikus.
Po to, kai Samanta pati tapo mama, suprato, kaip svarbu susirasti savo biologinius tėvus. Ji vėl pradėjo ieškoti.
Ir šį kartą ji sužinojo tai, ko anksčiau nežinojo. Įvaikinant biologiniai tėvai jai buvo perdavę tris daiktus. Šiuos daiktus visus šiuos metus saugojo įvaikinimą organizavęs advokatas.
Biologiniai tėvai jai paliko laišką, antklodę ir nuotrauką. Tačiau galiausiai paaiškėjo, kad naujiena, kurią ji sužinojo, nepadės jai surasti tėvų… Advokatas moteriai pranešė, kad laiškas ir nuotrauka neseniai buvo išmesti. Samanta jautėsi sugniuždyta: jei tik būtų apie šiuos dalykus žinojusi anksčiau, būtų galėjusi susirasti tėvus. Tačiau moteris nesiruošė pasiduoti. Tai, kad biologiniai tėvai įvaikinimo metu šiuos dalykus paliko advokatui, buvo tarsi ženklas, kad jie jos laukia. Kodėl jie turėtų perduoti laišką ir nuotrauką?
Tada Samanta kreipėsi į teismą, kad gautų originalų gimimo liudijimą. Teisėjas teisme sutiko, kad tėvų palikti daiktai yra ženklas, kad jie kažkada norėjo su ja susisiekti. Samantai buvo įteiktas gimimo liudijimas. Ji perskaitė, kad jos biologinės motinos vardas buvo Valerie Lopez. Tada prasidėjo tikrosios paieškos. Samanta ieškojo „Facebook“ bet kurio žmogaus vardu Valerie Lopez, gyvenančio Čikagoje. Ji gavo šimtus atsakymų, tačiau vienas žmogus išsiskyrė. Šio žmogaus biografijoje buvo nurodyta, kad ji palaikė santykius su Edžiu. Ar tai gali būti tas pats Edis – jos biologinis tėvas? Ar tėvai vis dar gali būti kartu? O Samantos vyras neabejojo. Pamatęs Valerie Lopez nuotraukas feisbuke, jis įsitikino, kad ši moteris Samantos biologinė mama. Panašumų buvo tikrai daug.
Sąlyčio taškas
Samanta bandė suvaldyti savo emocijas. Ji jautėsi tarsi važinėtų linksmaisiais kalneliais. Ji troško tikėti, kad tai jos biologinė mama. Tačiau tuo pat metu ji nenorėjo dėti per daug vilčių, nes nežinojo, ar su motina susitikti geras sprendimas. Ji nenutuokė, kas jos laukia.
Buvo tik vienas būdas sužinoti. Samanta susisiekė su moterimi. Ji atsiuntė žinutę feisbuke, kurioje papasakojo apie savo kilmę ir gyvenimą. Ji kalbėjo apie įvaikinimą, apie tris dalykus, apie kuriuos niekada nežinojo, ir apie tai, kaip ji gavo prieigą prie savo gimimo liudijimo. Dabar beliko laukti. Ji laukė kelias dienas. Kas valandą tikrino telefoną, labai norėjo sulaukti atsakymo. Tada, po keturių dienų, atėjo atsakymas. Valerie patvirtino, kad ji jos biologinė motina.
Ji parašė, kad Samantos žinutė privertė ją apsiverkti. Ji taip pat paaiškino, kad kūdikio atsisakymas buvo didžiausia jos gyvenimo klaida. Netrukus po to abi moterys kalbėjosi telefonu. Samanta pasakojo apie savo auklėjimą ir gyvenimą. Valerija apie savo gyvenimą. Ji atskleidė, kad ištekėjo už kūdikio tėvo praėjus ketveriems metams po atsisakymo. Taip pat biologinė motina pasakė, kad Samanta turi brolių ir seserį. Mat vėliau jai gimė du berniukai ir mergaitė.
Po to biologinė mama ir dukra kasdien kalbėjosi telefonu. Galiausiai Samanta taip pat pabendravo su savo tėvu. Visi trys sutarė, kad ji turėtų parašyti broliams ir seseriai žinutę, kurią tėvai turėtų perduoti.
Ir galiausiai, po beveik 27 metų, Samanta susitiko su visa savo šeima. Pirmasis susitikimas įvyko 2017 m. rugsėjo 2 d. Nuo tada ji užmezgė tvirtus ryšius tiek su biologiniais tėvais, tiek su broliais ir seserimi.
Širdį šildanti istorija, patvirtinanti, kad visi žmonės daro klaidų, bet niekada nevėlu keistis ar taisyti savo klaidas.
